Istorijoje yra kažkokia didelė neteisybė. Apie vienus įvykius žinome daug, apie kitus – visiškai nieko. O treti išvis tik po kiek laiko tampa žinomi. Sakykim „Titaniko” istorija žinoma plačiai, ji vis dar tebėra laikoma didžiausia laivo katastrofa.
Istorijoje yra kažkokia didelė neteisybė. Apie vienus įvykius žinome daug, apie kitus – visiškai nieko. O treti išvis tik po kiek laiko tampa žinomi. Sakykim „Titaniko” istorija žinoma plačiai, ji vis dar tebėra laikoma didžiausia laivo katastrofa.
Mane sudomino kitas, tik dabar pasirodęs, faktas, kad prieš 70 metų Tarybų Sąjungoje įvyko dvigubai daugiau žmonių aukų pareikalavusi katastrofa – 1941 m. gruodžio 2 d. kruizinis laivas „Josifas Stalinas“ užplaukė ant minų ir nuskendo prie Estijos krantų. Duomenys apie šią tragediją iki šiol buvo saugomi slaptame kariniame archyve ir paviešinti tik dabar.
Šioje tragedijoje žuvo dvigubai daugiau žmonių negu per „Titaniko“ katastrofą – 3849.
Olandijoje 1939 m. statytas laivas „Josifas Stalinas“ 1941 m. iš Suomijos salos Hanko evakavo karinį garnizoną, į laivą sulipo 5589 žmonės, kapitonas gavo viską, išskyrus minų laukų žemėlapį, laivą lydėję minininkai sėkmingai praplaukė, o šis susisprogdino ant tarybinės armijos minų spąstų. Tūkstančiai žmonių žuvo Suomijos įlankos leduose, bandydami išsigelbėti, nuo šalčio, o kapitonas Nikolajus Stepanovas ir 2500 keleivių liko laive, kuris užplaukė ant seklumos. Pats Stalinas asmeniniu įsakymu liepė gelbėti laivą, žinoma, žmonės jam neturėjo vertės, tačiau gruodžio 5 dieną laivą užėmė vokiečių armija, keleiviai buvo atgabenti į Talino koncentracijos lagerį. Įdomu, kad kapitonas N.Stepanovas lageryje sulaukė Estijos išlaisvinimo nuo vokiečių kariuomenės ir buvo sušaudytas. Jį sušaudė… Raudonoji armija už „išdavystę“.
Taigi, štai kaip kuriama istorija – kažkas pastoviai nutylima, kažkas paslepiama. Nėra tiesos istorijoje, kaip bepažiūrėsi. Kaip nėra dažniausiai ir žmonių, tik skaičiai. O skaičiumi būti nesinori.
