Apie Judą, kapinių tvorą ir 45-ąjį puslapį

Praėjusį penktadienį, balandžio 24-ąją, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas pristatė savo pirmąją knygą „Felčerio užrašai“.
Keliasdešimt metų televizijos laidose „Panorama“, „Labas rytas“, „Laisvės alėja“, „Laba diena, Lietuva“ ir kitose dirbęs H. Vaitiekūnas yra ir rašantis žurnalistas – „Felčerio užrašai“ yra jo esė rinkinys.

„Žurnalistai, žurnaliūgos, aš taip pat prie jų prisiskaitau – jie žino viską, bet nieko iki galo, prabėga… Šita knyga yra žurnalistika. Šiek tiek liūdna, kad aš turbūt nesužinosiu, kaip ji atrodys po dešimties metų, turbūt tiek neišgyvensiu. Čia žurnalistika. Ji išlaikys arba neišlaikys patikrinimo“, – dėstė knygos „Felčerio užrašai“ autorius.

Į susitikimą su knygos autoriumi susirinko apie 40 anykštėnų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus moterys. H. Vaitiekūnas sakė, kad susitikimas Anykščiuose – jau 16-asis „Felčerio užrašų“ pristatymas, o į auditorijos amžiaus ir lyties struktūrą dėmesį atkreipė jis pats.
„Šita knyga tik jauniems žmonėms, t. y. tiems, kurie jau turi 50. Pagal mano metelius penkiasdešimtmetės – pačios jauniausios ir gražiausios moterys. Jaučiau, kad jūs čia ir ateisit“, – į anykštėnes kreipėsi garsus žurnalistas.

Pasak H. Vaitiekūno, jo knygos niekada neturėjo būti, bet atsirado „kaip 70-ies metų poniai kūdikis“. Didžioji dalis į „Felčerio užrašus“ sudėtų esė yra publikuotos laikraštyje „Lietuvos sveikata.“

Autorius aiškino, kad jo knygos nereikia skaityti iš eilės – galima skaityti po tekstą kas dieną, galima ją padėti mėnesiui, o paskui vėl prisiminti.
„Pagaukite save, kai žiūrite į veidrodį. Pasižiūrite į veidrodį, ir norite būti gražesnės, bet kai nežiūrite į veidrodį, – kiti jus juk mato. Yra baisiai gajus mitas, kad veidrodis viską rodo
atvirkščiai. Jis nerodo atvirkščiai. Veidrodis rodo taip, kaip jūs atrodote kitiems žmonėms, kaip jie jus mato. Tokių smulkių detalių yra pilna šitoje knygoje. Visokie pastebėjimai“, – pasakojo H. Vaitiekūnas.
Autorius dėstė, kad naudos iš jo knygos skaitymo lyg ir nėra, tačiau kiekvienas skaitytojas ras detalių, kurių iki tol nežinojo.
„Kartais paklausau „Marijos radijo“. Vaitiekūnienė dažniau eina į bažnyčią, turi savo sąskaitų su šventaisiais, o aš tik per laidotuves. Jūsų paklausiu to, ko mane išmokė „Marijos radijas“: ar galima žegnotis kaire ranka? Galima, jeigu neturi dešiniosios. Kitas, sunkesnis klausimas – kodėl Judas išdavė Kristų? Knygoje apie tai nėra rašoma, bet užuominų galima rasti. Judas buvo apaštalų draugijos buhalteris, truputėlį paeikvojo pinigėlių, galvojo: išduosiu aš tą Kristų – nereiks jų grąžinti“, – žiniomis iš „Marijos radijo“ Anykščiuose dalijosi H. Vaitiekūnas.

Pasak garsaus žurnalisto, 60 proc. šalies portalų turinio jau kuria dirbtinis intelektas. Jis sakė patikrinęs, ką dirbtinis intelektas atsako jam, uždavusiam užklausą: „Henrikas Vaitiekūnas ir jo sveikatai žalingi įpročiai“. „Lietuviškas dirbtinis intelektas suformavo: „Henrikas Vaitiekūnas sveikatai žalingų įpročių turi, bet dėl duomenų apsaugos mes jų negalime jums pranešti. Amerikoniška programėlė, kalbanti angliškai, parašė taip: „Nors daug kartų Henrikas Vaitiekūnas buvo įspėtas apie rūkimo žalą, jis ir toliau sėkmingai rūko“. Yra skirtumas, bet jie greitai vienas iš kito pasimokys, ir čia sėdės dirbtinis Vaitiekūnas ir dirbtiniai klausytojai. Ką mes tada veiksime…“ – svarstė žurnalistas.
Jis aiškino, kad žiniasklaidos priemonių turinį diktuoja ir vieša opinija, ir skaitytojų poreikiai. Pasak H. Vaitiekūno, niekas nepublikuos straipsnio, jeigu jame bus aprašytas žmoną mušantis girtas ukrainietis. „Jeigu jums patinka žiūrėti lėktuvų avarijas, prašome užpildyti anketą – jūs norite, kad jos vyktų trečiadieniais ar pirmadieniais, ar kad žūtų visa šeima, ar kad vaikai liktų gyvi“, – apie skaitytojų poreikio analizę ironizavo svečias. Auditorijos poreikius ir asmeniniu pavyzdžiu įvertino H. Vaitiekūnas. Jis pasakojo, kad vienai televizijos laidai filmavosi „Stiklių“ restorane, nes jo žmona į namus neįsileido televizininkų. „Niekam nerūpėjo, ką aš ten kalbėjau, visi aptarinėjo paveikslus ir baldus“, – sakė žurnalistas.
„Mano amžinatilsį draugas sakydavo: „Henrikai, mes jau prie kapinių tvoros“. Jam atsakydavau: „Ne ne – mes jau kapinių teritorijoje. <…> Jeigu sekso norisi nebe taip, kaip anksčiau, pabandykite tai daryti apsimovę vilnones kojines. Kai kojoms šilta, tada ir visa kita geriau“, – aforizmus bėrė svečias.
Renginyje dalyvavęs rašytojas Rimantas Povilas Vanagas sakė, kad su H. Vaitiekūnu susipažino apie 1964-uosius, Kaune. Rašytojas svečio paklausė, su kuo jam pirmiausia asocijuojasi Anykščiai.

„Gražios moterys. Pavardėm galėčiau kokias šešias pavardinti. Viena sėdi čia salėje, – atsakė H. Vaitiekūnas ir pridūrė: – Būčiau žinojęs, kad tu čia sėdi, būčiau protingiau kalbėjęs“.
Jis dėstė, kad nuo kiekvienos parduotos knygos gauna po vieną eurą, ir kad susitikimai su skaitytojais jį vargina ir neša tik nuostolius. „Anykštėnai pažadėjo, kad už benziną sumokės“, – šyptelėjo svečias.

Jis teigė pats iš knygyno dažnai išeina nenusipirkęs knygos, nes prieš pirkdamas įvertina kainą, galimybę perskaityti ją bibliotekoje, bei ar dar kas nors kitas tą knygą skaitys. „Lyg ir paagitavau nepirkti mano knygos… Bet turiu ir argumentą – ji labai tinka dovanoms: seneliams, dėdei, tetai“, – patarė „Felčerio užrašų“ autorius.
Beje, jis sakė turįs patarimą knygų skaitytojams – jeigu knyga iki 45-ojo puslapio „neužkabina“, mesti ją į šalį.
Svečias turėjo patarimą, kaip Anykščiuose gyventi įdomiau: „Atkreipkite dėmesį į tas detales, į kurias iki šiol neatkreipėte dėmesio, ir gyvenimas taps įdomesnis. Gyvenant Anykščiuose, yra trys keliai: į bažnyčią šitas kelias, į polikliniką – tas, o prie upės taip pat kelias žinomas. Sugriaukite šitą sistemą. Iš savo patirties galiu pasakyti: mano mašinytė sena, dažnai genda, ir kai eini pėsčias, oi, kiek daug tu pamatai. Į tą pačią bažnyčią galima nueiti kitu keliu. Jeigu dantis valotės dešine ranka, valykite kaire – pokyčių bus.“

„Felčerio užrašus“ 2000 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Balto“. Knygos pristatymas Anykščiuose truko apie valandą. Jį moderavo bibliotekininkė Judita Skačkauskienė.
-ANYKŠTA