Kasdien gaunu kelionių pasiūlymų. Ima atrodyti, jeigu niekur nekeliauji, tai tavęs kaip ir iš viso nėra.
Pagalvojau, vis dėlto pati įdomiausia, sunkiausia ir pavojingiausia yra kelionė savo viduje. O, kiek čia pasiklydusių, kiek nusilpusių, pasimetusių net ir žuvusių. Nerasi kitos tokios pavojingos vietos Žemėje.
Kasdien gaunu kelionių pasiūlymų. Ima atrodyti, jeigu niekur nekeliauji, tai tavęs kaip ir iš viso nėra.
Pagalvojau, vis dėlto pati įdomiausia, sunkiausia ir pavojingiausia yra kelionė savo viduje. O, kiek čia pasiklydusių, kiek nusilpusių, pasimetusių net ir žuvusių. Nerasi kitos tokios pavojingos vietos Žemėje.
Daug lengviau yra nusipirkti brangius bilietus ir išvažiuoti, negu ryžtis pereiti savo sielos labirintus. Nežinia, kokius gyventojus ten sutiksi. Dažnas nujaučiame, kad ten tūno Pyktis, galanda peilį Kerštas, lankstosi prieš pasistatytą altorių ir save garbina Egoizmas, dainuoja sau giesmes Savigarba, guli išsitiesęs Tinginys, apsisiautusi drobulėmis stovi Baimė. Be to, nėra gido, nėra minios, paskui kurią trauki negalvodamas. Eini vienas, apgraibom ir patamsyje. Kiekvienas sutiktas įteikia ne gėlių, bet parodo, kas esi.
Daugelis dėl tos priežasties niekad čia neužsuka, bet ir pabėgti nuo šito suvokimo, kad tokia vieta yra, negali. Apaštalus Paulius Biblijoje užrašė:“Aš žinau, kad mano viduje negyvena joks gėris“ ir desperatiškai šūkteli:“Vargšas aš žmogus, kas mane išvaduos“.
Ar turi, kas šviečia šitoj kelionėj?
665884 46032I like this post a lot. I will surely be back. Hope that I will probably be able to read much more insightful posts then. Will probably be sharing your knowledge with all of my associates! 767054