Man labai reikia pinigų. Kodėl? Todėl, kad esu labai gobšus. Be to, dar esu ir labai išlaidus – valgau, geriu, naudoju elektrą, į automobilį piluosi kurą. Rusai net dujų (įsivaizduokit – dujų!) nemokamai neduoda… O mano žmona, kuri, mano nelaimei, yra ir ,,Anykštos“ redaktorė, ne tik valgo, geria (Ypač baltarusišką degtinę. Litrais!), bet dar ir drabužius perka (sau, dukrai ir truputį man)… Dar ji perka visokius augalus. Net gėles, atsiprašant, perka. Taip pat ji kalba, kad redakcijos darbuotojams algas reikia mokėti. Šito tai aš tikrai nesuprantu. Žurnalistu būti – garbė. Materialinis atlygis už darbą jiems yra iškrypimas. Man tai reikia mokėti, čia aš tik apie kitus…
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių nepatinka, kai iš manęs vagia pinigus. Kita vertus, mes, žurnalistai, kitus giname, o patys apsiginti negalime. Kokie mes tada žurnalistai?
Kita vertus, kolega iš ,,Šilelio“ ir abiejų ,,Nykščių“ Linas Bitvinskas yra drąsus ir visuomenės interesą bando apginti. Jis drąsiai gynė eksmerą Kęstutį Tubį nuo STT bei Baltarusiją nuo Gražinos Šmigelskienės. Viliuosi, kad abu kolegos žygdarbiai baigsis nesėkmėmis. Bet bent pabandė.
Suerzino vicemero Dainiaus Žiogelio aiškinimas ,,Nykščiams“, kad į Baltarusiją jis ,,Anykštos“ redaktorę išsivežė kaip Vadovų klubo atstovę. Iš to paaiškinimo supratau – manęs į Baltarusiją valdišku autobusiuku jis nesiveš. Mano kelionių knygas leidžia leidyklos, remia Lietuvos kultūros ministerija, tačiau valdiška Baltarusija, po kurios skaitytojams papasakočiau, kaip (ir po kiek) semiama patirtis – nesišviečia.
,,Pasakyk, koks tavo tiražas, ir aš pasakysiu, kas tu esi“, – tokia ,,biški paturbinta“ šių laikų leidėjų tautosaka. Jei sąžiningai, p.Dainiui nereikėjo dangstytis Vadovų klubu, o pasiūlyti ir ,,Šileliui“ vykti į kelionę. Jei ,,Anykšta“ į Klecką, ,,Šilelis“ – į Svėdasus, jei ,,Šilelis“ į Klecką, ,,Anykšta“ – į Gruziją. Vertinkim pagaliau leidinius pagal tiražą, o ne pagal jų nuopelnus K.Tubiui.
Visgi žurnalistų ,,vojažai“ į užsienį yra ,,siemkės“, lyginant su Savivaldybės viešaisiais pirkimais. Na, užkniso mus velniai žino kiek metų būti durniaus vietoje. Ne mums ta vieta priklauso. Tikrai yra labiau jos nusipelniusių.
2000 metais pradėtas leisti ,,Šilelis“ per tuos dvidešimt metų vartėsi labiau nei Neimaras ant futbolo vejos. Keitėsi leidinio formatas, popierius mutavo nuo centimetro storio iki tualetinio (ir atvirkščiai), laikraščio redaktoriais pabuvo jau kas trečias anykštėnas. Beje, ,,Šilelyje“ niekuomet nedirbo nė vienas profesionalus žurnalistas, jau nekalbant apie redaktorius (didelė dalis jų apskritai buvo be aukštojo išsilavinimo). Atsimenu, kad aš esu geografijos mokytojas, bet dirbu šalia profų ir iš jų mokausi. Vienintelis stabilus dalykas, kuris ,,Šilelyje“ išliko metų metus – laikraščio metrikoje nurodomas tiražas. 2004 metais, kai ,,Šilelis“ pirmą kartą viešai paskelbė savo tiražą, nurodė 2300 skaičių. Toks skaičius laikraščio metrikoje ,,kabėjo“ iki 2008 metų vidurvasario, kol ,,Šilelio“ redaktore tapusi Audronė Pajarskienė mostelėjo tiražą iki 3000. 2010 metais jau nurodomas 3200 egzempliorių tiražas. Nereikia būti profu, jog suprastum, kad baisesnio viduriavimo, kaip ,,didinti“ popierinio leidinio tiražą per krizę, kai tu išgali leisti tik savaitraštį, kai į rinką skverbiasi internetinė žiniasklaida, nebūna. Blogiau tik mirtis ir amfibija. Bet ,,Šilelio“ redaktoriams dzin, jiems nusipjaut ir į sveiką protą, ir į padorumą. 2008-aisiais į A.Pajarskienės tiražą žiūrėjom su ironija, juokaudavom: kada gi ,,Šilelis“ tiražu pralenks ,,Lietuvos rytą“? 2018-ųjų pradžioje ,,Šilelis“ dar skelbėsi turįs 3200 tiražą. O pernai vasarą visgi jį ,,numetė“ iki 3000.
,,Anykšta“ šeštadieniais leidžiamas 3200 tiražu, antradieniais – 2500. Tad pagal tai, kas rašoma laikraščių metrikose, mes esame lygūs, nors žinome, kad ,,Anykšta“ yra daugiau nei tris kartus lygesnė.
Visiems šalies laikraščiams skaudžiai kirto 2008-aisiais prasidėjusi krizė. Visų tiražai mažėjo, retėjo periodiškumas, apimtys, kokybė… Daugelis popierinių leidinių apskritai iškeliavo į geresnius pasaulius. Mat ,,Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai tu nieko nesumeluosi. ,,Šilelio“ ir abiejų ,,Nykščių“ savininkai yra turtingi verslininkai. Tegul maitina jie savo žiniasklaidos priemones, bet tik tenevagia iš mūsų. Mums patiems reikia užsidirbti ir išgyventi. Mūsų niekas papildomai nemaitina.
Melagingas tiražas yra tiesioginė vagystė ir iš reklamos davėjų, ir iš konkurentų. ,,Mūsų tiražas kaip ,,Anykštos“, o skelbimas pas mus pigesnis“. Ir nusišvilpt, kad reklamos užsakovas savo vištų vištaičių neparduos. Nors dėdamas skelbimą, jis, matyt, tokių lūkesčių turi. Kaip ir žmogus, pirkdamas litrą pieno, tikisi, kad ten litras ir yra, o ne 200 gramų.
Mums skaudžiausia tema yra Savivaldybės skelbiami viešųjų pirkimų konkursai. Mes negalime konkuruoti kaina su ,,feikinį“ tiražą skelbiančiu leidiniu. Galime elgtis taip pat, kaip ,,Šilelis“. Bet ne įstatymai, o orumas neleidžia tartum bepročiams tiraže prirašyti kokių pakliūva skaičių.
,,Anykšta“ nuolat visas valdžias tyliai reketavo (Ypač mažutį K.Tubį. Tas verkdavo verkdavo, įskiniaubęs į Ramūno Blazarėno krūtinę). Dabar reketuoju viešai. Grasinu, sakydamas, kad tie, kas susideda su sukčiais, tampa sukčių bendrininkais. O kam jums to reikia? Jūs taip pat ketinate pirkti amfibiją, lauko ekraną ir pluoštinį hipodromą? Ruošiatės už valdiškus pinigus užsakyti statybinių medžiagų tyrimus? Turite trenktų grupiokų, kuriems reikia darbo?
Gerbiamoji (kol kas) valdžia, pareikalaukit iš Savivaldybės viešinimo paslaugos konkurso dalyvių jų leidinio apimtis įrodančių dokumentų (pvz., prenumeratorių skaičiaus iš valstybinės įmonės ,,Lietuvos paštas“; tas nemeluos, nes UAB ,,Atvirai“ rankytės per trumpos) ir t.t.. Na, ne man Jus mokyti, kaip rengti sąžiningus konkursus. Jums juk reikia informuoti Anykščių rajono žmones? Jei nereikia, jei viešinimo paslauga perkama tik ,,šiaip sau“, priminsiu, jog pigiausias būdas informacijai pateikti yra komunalininkų stendai. Arba pletkai… Pastarasis kanalas nėra labai patikimas, bet nemokamas…
