ANYKŠČIŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS VILIAUS JUODELIO drausminę nuobaudą, kaip ordiną, gavęs Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas „raunasi“ toliau. Ketvirtadienį, kai į susitikimą su andrioniškiečiais atvyko konservatorius meras Sigutis Obelevičius bei socialdemokratai vicemeras Donatas Krikštaponis ir V.JUODELIS, seniūnas pristatė tik merą, o socdemus pavadino „lydinčiais asmenimis“. Šviežių bulvių seniūno poste S.Rasalas nesulauks… Kad, nors bulviasodžio sulauktų….Tačiau, daina ne apie tai…
Šią savaitę „Anykštos“ žurnalistai sekiojo paskui merą ir „jį lydinčius asmenis“ – klausėme kaip rajono vadovai atsiskaito Svėdasų, Debeikių, Viešintų ir Andrioniškio gyventojams. Dar prieš savaitę labai norėjau būti meru. Arba bent „jį lydinčiu asmeniu“. Šią savaitę jau nebenoriu. Labai jau nuobodus darbas. Toks visiškai be fantazijos, kaip dešrų užryšėjo „Utenos mėsoje“.
Ką tuose susitikimuose su gyventojais galima kalbėti? Reikia elgtis kaip Karlsonui, kuris iki daugiabučių renovacijos gyveno ant stogo. Kas didžiausias ligonis, t.y. darytojas? Žinoma, – meras ir „lydintys asmenys“. O kas nepadaryta – kalti kiti. Pradedant Viktoru Uspaskichu, baigiant Utenos regiono keliais. Kaip žurnalistui bjauriausia, jog valdžios trejeto net neišeina pričiupti meluojant. Iš esmės susitikimuose su seniūnijų gyventojais vyrai kalba teisybę – būtų pinigų kaimuose, degtų ne kas trečia lempa, o kapinėse vietos būtų tiek, jog drąsiai būtų galima šaudyti ištisus, blogai balsuojančius kaimus. Dėl tų pačių pinigų trūkumo ir seniūnijų keliai prasti. Patikėkit, niekas kitas taip gerai gerinti kelių kokybės nesiekia kaip valdininkai. Būtų pinigų keliams – pro Andrioniškį eitų trijų juostų autostrada su viadukais, tuneliais ir kitom grožybėm… Negreideriuoti būtų ir asfaltuoti keliai.
Tiesa, Svėdasuose mane meras įžeidė asmeniškai. Jis sakė, kad mūsų miesto plėtros prioritetas yra turizmas. O kitaip mąstantiems, t.y. siūlantiems plėtoti pramonę, jis liepė eiti pas psichiatrą Audronį Gustą. Šiuos žodžius jis taikė man… Mat A.Gusto kontora geografiškai ir dvasiškai artima redakcijai, o aš asmeniškai nuolat pasakoju, kad Anykščiuos nėra kalnų, vasara būna tik kartą per metus ir panašiai tiek pat trunka kaip kokiam Pasvalyje. Jūros, net ir pačios mažiausios, kad ir kiek vaikščiočiau pas A.Gustą, Anykščiuos nerandu… Nei teoriškai, nei praktiškai kurortu negali būti joks geografinis vienetas, kuris neturi tam tikrų gamtinių resursų. Galima pristatyti visokių žioglių ir net penkis SPA – vis tiek tai bus ne kurortas, o tik paprastas miestas su žiogliais ir penkiais SPA.
Bet net ir dėl turizmo plėtros merui jau galima atleisti. Nebepamenu, kuris pirmas Anykščių politikos asas (nors greičiau – asilas) sukvykė apie turizmo plėtrą ir viskas prasidėjo kaip sniego lavina. Kaip ėjimas į niekur, kaip visos Biliūno giminės kopimas į Laimės žiburį. Prasmės nerasta, bet negi pradėjęs kopti į kalną staiga imsi kasti šulinį?
Ką daryčiau būdamas meru? Garantuotai vystyčiau turizmą. Ir pas A.Gustą kitaip manančius siųsčiau. Va, dėl to už mane ir nebalsuokit. Ir aš pažadu, už save nebalsuosiu. Visgi, viliuosi, jog gal kas žino, kaip galima sustabdyti miesto ir rajono katastrofinį nykimą – miestas be gyventojų (kad ir su turistais) – nėra miestas. Nėra net ir kaimas…
Tapti Anykščių merais kol kas pretenduoja septyni asmenys. Spėju, kad visų kandidatų prioritetas bus turizmas. Koks tada skirtumas kurį rinkti? Gal tik tarp jų vizijose matomų žioglių skirtumas. Vienas statytų paįstrižą, kitas – horizontalų, trečias – žaibo formos…
Blogiausia, jog lietuvius įkvėpia durni pavyzdžiai. Būsimi Lietuvos kurortai turi savo etaloną – Druskininkus, kurie vis juda į priekį: jų meras Ričardas Malinauskas jau turi dirbtinę jūrą ir dirbtinę žiemą, plėtojamas ir dirbtinės vasaros projektas… Trūksta tik dirbtinio raudonųjų žibintų kvartalo su dirbtinėmis darbuotojomis.
Kai dar labiau įsigilini, tai visa savivalda galėtų būti dirbtinė, na jei norit kilniau – virtuali. Išsirenki meru kokį Jomajo. Ir tegul jis sau eina … į kurortą su visais lydinčiais asmenimis.