
Ona Žvirblytė – Strolienė buvo anglų kalbos mokytoja Svėdasų vidurinėje mokykloje. Atėję iš Žaliosios aštuonmetės, mes jau buvome nusprendę, kad tos svetimos kalbos mums niekados rimtai neprisireiks, kad anglų kalbos pamokos galėtų būti linksmo šėlsmo ir smagaus atsipalaidavimo laikas.
Ona Strolienė požiūrį keitė. Nuostabu buvo dar ir tai, kad ji buvo kilusi iš mano gimtojo kaimo – Butėnų…
Revoliucijos nublokšti
Mokytojos tėvelis Juozapas Žvirblis buvo Stanislovo Žvirblio, mažažemio siuvėjo, gyvenusio Butėnų kaime netoli Svėdasų, sūnus. Stanislovas pasižymėjo kaip geras siuvėjas, guvus ir tautiškai susipratęs lietuvis: keliaudamas per žmones siūdamas, nunešdavo ir caro valdžios draudžiamų lietuviškų knygų bei laikraščių. Spaudos platintojas.
Juozapas išvažiavo į Rusiją, nes didesnių perspektyvų neturint žemės Lietuvoje tarsi ir nesišvietė. Tarnaudamas pas kažkokį kunigaikštį Petrapilyje, susitiko mokytą lietuvaitę Oną Kemeklytę iš Vyžuonų, mieste prie Nevos jie ir susituokė. Greitai pora persikėlė į Maskvą.
O. Žvirblienė buvo baigusi žemės ūkio bei ruošos kursus Varšuvoje, tad atidarė Maskvoje lietuviškų patiekalų valgyklą. Į užeigą Pakrovskajos gatvė Nr. 3 A mėgdavo užsukti Rusijos imperijos sostinėje gyvenę lietuviai, nuolatinis lankytojas – Antanas Žukauskas – Vienuolis, užbėgdavo ir rusai bei kitų tautybių žmonės. Valgis ten būdavęs ir sotus, ir gardus. Juozapas Žvirblis supirkdavo reikalingus produktus, taip pat įgijo teises ir darbavosi dar automobilio vairuotoju. Ten gimė dukra Regina. Rodėsi – viskas labai gerai sekasi, ateitis užtikrinta, bet viską aukštyn kojom apvertė bolševikinis 1917 metų perversmas. Prasidėjus tikriausiai revoliucinio teroro audrai, šeima sugrįžo į Lietuvą.Tėviškės ilgesys
Nusprendė kurtis Butėnuose. Surinkę turto likučius, dar pasiskolinę, nusipirko aštuonis hektarus žemės iš Milčiukų, statėsi namus, pasodino nuostabią beržų alėją nuo sodybos iki vieškelio. Ūkininkauti sekėsi neblogai. Kaimynus stebino Žvirblienė, ėmusi auginti pomidorus ir dumplainius, gebėjusi dėžėje prie krosnies – savotiškame inkubatoriuje, išperinti iš kiaušinių viščiukus. Ona gimė 1928 metų gruodžio 7 – ąją. Iš tiesų, vyriausias šeimoje buvęs Vytukas, tik jis dar mažas pasimirė, tad užaugo tik dvi mergaitės.
Guvi mergaitė parengiamojoje klasėje mokėsi Svėdasų pradžios mokykloje, mat mama tuomet tarnavo parapijos arbatinėje, po to Butėnų mokyklėlėje baigė keturis skyrius, o dar du baigė Svėdasuose. Galvojo apie žemės ūkio mokyklą, ją Salose jau buvo baigusi ir dar pas garsiąją Svėdasų siuvėją Karusę Matiukaitę pasimokiusi sesuo Regina.
Į mokslo aukštumas
Bet neblėso noras siekti aukštesnių tikslų. Išsiruošė į Utenos „Saulės“ gimnaziją. Puikūs joje praleisti metai, mat ten mokėsi ir daugiau butėniškių, kartu mokėsi būsimoji mokytoja Zofija Pakštaitė bei būsimoji zoologė, mokslininkė Janina Prūsaitė. Gyventi teko samdomuose butuose. Kas dvi savaites tėvai atveždavo maisto produktų – bulvių ir kitokių daržovių, mėsos, sviesto, sūrio, miltų, duonos. Šeimininkė Stravinskienė, buvusi Tamošiūnaitė nuo Svėdasų, ruošdavo valgį tris kartus per dieną. Pusryčio valgydavę įvairias košes, grikių ar avižų, o ant viršaus užpildavo lydytų taukų, pietums išvirdavo sriubos, barščių, mėsos, kumpio.
Valgis, paprastas, bet sotus, buvo reikalingas sėkmingai mokslus krimsti. Ypač sunku būdavo matematika – jos egzaminams, kontroliniams ruošdavosi suėjusios į būrelį. Mokėsi rusų, lotynų ir vokiečių kalbų. Pavėlavusiai į klasę bendramokslei tuoj sudainuodavo vokišką dainelę apie ilgą miegą, meilę sau, kopūstams ir alui. Mokė legendiniai Utenos mokytojai: Vytautas Petronis, Rapolas Šaltenis, labai sužavėjo darbų mokytoja Jasudytė, kuri išmokė daugybės praktinių dalykų – konservavimo, valgių gaminimo, kulinarijos, konditerijos, namų ruošos, daržininkystės.
Iš praktinių gimnazistės užrašų
Kulinarijos pavyzdys: „Kruopienė su lašinais ir slyvomis. 250 gramų lašinių (geriau sluogsniuotų) išvirti minkštai viename litre vandens. Kruopas (400 gramų), prieš tai gerai išmirkusias, pavirinti truputį ir gerai nusunkti. Po to sudėti į tą sunką, kurioje virė mėsa – lašiniai, ir išvirti tirštai. Po to į košę dedamos sirupe apvirintos slyvos (250 gramų). Supjaustome šiltus lašinius į skiauteles ir apdedame jais lėkštėn supiltą košę“.
Neišsipildymai ir trukdymai
Mokytoja Jasudytė visų gudrybių išmoko Žemės ūkio akademijoje, tad ir Ona Žvirblytė manė ten stoti. Tačiau valsčiuje pasirūpino „parodyti nagus“ netolimas kaimynas Mykola Baronas: parašė prastą charakteristiką – neva iš buožių šeimos, tėvai naudojantys samdomąją jėgą, eksploatatoriai. Iš tiesų, J. Žvirblis prie savosios žemelės dar nuomodavo apie 15 hektarų žemės iš turtingo kaimyno, darbuos pagelbėdavo padieniai darbininkai.
Regina jau buvo ištekėjusi, gyveno tėviškėje kartu su tėvais. Kolchozo valdžia visus namų gyventojus laikė viena šeima, tad neleido laikyti antros karvės, visaip varžė. Vėliau vos ne kieme ėmė statyti kolchozo karvides. Senasis Žvirblis pavaišino meistrus, tai jos sienas patraukė kiek tolėliau. Iškirto ir nemažai gražiosios alėjos beržų.
Vilniuje ir Svėdasuose
Bet mokytis norėjosi, tad pagalvojo apie anglų kalbos studijas. Tėvelis pritarė, mat tą keistą kalbą buvo girdėjęs tarnaudamas pas ponus Petrapilyje. Nors Utenoje mokėsi vokiečių kalbos, tačiau į Vilniaus Universiteto Filologijos fakultetą įstoti pavyko. Pirmoji anglų kalbos dėstytoja – žydė Pyniesaitė.
Baigusi studijas, 1951 metais paskirta mokytoja į Svėdasų vidurinę mokyklą. Uoliai mokė svėdasiškius šios keistos, vis labiau po pasaulį plintančios kalbos. Svajojo nuvažiuoti į svarbiausią Anglijos, didžiosios Britų imperijos miestą Londoną. Tačiau taip ir nepavyko.
Nelabai buvo iš ko, visuomet netrūkdavo rūpesčių. Šeima, miestelyje gyvenusi tetulė Anelė, jos bičiulė – antroji Anelė. Mokykloje darbavosi 39 metus, išėjusi į užtarnautą poilsį, gyveno vadinamajame mokytojų name kartu su vyru, taip pat buvusiu mokytoju Antanu Strolia. Po vyro mirties liko viena, gyveno tai Svėdasuose, tai pas vaikus – dukrą Virginiją ar sūnų Rimgaudą, mirė 2015 metais.
Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius https://intellectus.lt/korepetitoriai/