Apie moralus

X – man:„Jau senai žinoma, kad didieji moralistai ir „teisingumo apaštalai”, kurie agresyviai linkę baksnoti pirštu į kitus, dažnai būna patys toli gražu ne pačios aukščiausios prabos asmenybės. Neretai puldami kitus, jie taip bando pridengti savo praeities ar tai dabarties asmeninius niuansus. Kiekviename psichologijos vadovėlyje yra aiškiai parašyta, kad niekas taip gerai nekalba apie kitų problemas, nei tie kurie patys turi psichologinių problemų. Asmeninio gyvenimo neturėjimas, arba tiesiog prasti popieriai jų asmeniniame gyvenime verčia juos gyventi svetimus gyvenimus, nuo to jie bent trumpam pasijaučia geriau. Žinau ne vieną ir ne du pavyzdžius kaip praeityje buvę itin prastos moralės veikėjai ir veikėjos, tampa aršiais dorovės sergėtojais ir ypač tada kai jie tampa niekam neįdomus, nereikalingi, bet vis dar slapčia geidžia kūno malonumų, nors to jau neleidžia nei metai, nei aplinkybės. Tą patį galiu pasakyti apie kai ne kuriuos veikėjus aktyviai rašinėjančius komentarus, kuriems latentinis godulys neleidžia praleisti nė vienos temos apie seksą ir nesvarbu ar tai būtų tikra istorija, ar eilinis pramanas skirtas sukompromituoti padorų žmogų.”