Taigi: „Nei debatai, nei atsakinėjimai į klausimus internete rinkėjams nereikalingi, jie kandidatus renkasi pagal šiuos kriterijus: 1) pagal partiją, kuri tuo metu populiari, gali ir beždžionę išrinkti, jeigu populiari partija iškels ir gerai išreklamuos; 2) pagal žinomumą- gali būti žinomas, nes gyvena apygardoje,gali būti žinomas, nes dažnai per TV šmėžuoja, gali tapti žinomu, jeigu partija ar kandidatas turi daug pinigų kandidato išreklamavimui; 3) pagal mokėjimą rinkėjams kabinti kamaronus: kuo daugiau partija ir jos kandidatas rinkėjams prikabins makaronų ant ausų, tuo didesnė tikimybė, kad tokį kandidatą išrinks. Debatai, kurie vedami žurnalistų , išvis jokios vertės neturi, nei savo pažiūrų, nei idėjų neišsakysi. Žurnalistas paprastai užduoda klausimus, kurie yra naudingi tik makaronų kabintojams ar kvailiems kandidatams (kurie nežino kaip veikia valstybės aparatas), nes klausiama apie didinimus, mažinimus, ar kitus klausimus, kurie nuo Seimo nario nepriklauso ar net nepriklauso Seimo nario kompetencijai.”