Tai laikai atėjo, stebiuosi ir neatsistebiu. Jau pasiekėme tokį lygį, kad gyventojai turi savo rankomis užtikrinti savivaldybių turto apsaugą. Kalbu apie įvykius gretimoje Ukmergėje, kur gyventojai grūmėsi su privačios saugos firmos žaliūkais, saugodami savivaldybės katilines. O valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija antradienį sustabdė licenciją privačiai bendrovei „Miesto energija“, kuri tiekė šilumą Ukmergei. Be to, Ukmergės mieste savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.
Tai laikai atėjo, stebiuosi ir neatsistebiu. Jau pasiekėme tokį lygį, kad gyventojai turi savo rankomis užtikrinti savivaldybių turto apsaugą. Kalbu apie įvykius gretimoje Ukmergėje, kur gyventojai grūmėsi su privačios saugos firmos žaliūkais, saugodami savivaldybės katilines. O valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija antradienį sustabdė licenciją privačiai bendrovei „Miesto energija“, kuri tiekė šilumą Ukmergei. Be to, Ukmergės mieste savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.
Taigi, savivaldybė paskelbė, o gyventojai turi grumtis. Gal jau atėjo laikas vėl organizuoti liaudies gynybos būrius? Nors, teisybės dėlei, aš paskelbčiau ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Gintis reikia, tik nežinau kaip. Štai, sakykim, politikai tariamai susirūpino, kad kyla maisto kainos. Net Prezidentė Dalia Grybauskaitė ėmė tvirtinti, kad, jeigu prekybininkai maisto produktams taikomų antkainių nesumažins, jie bus reguliuojami. “Jeigu kainos bus taip įžūliai keliamos, tik tuomet aš pritarsiu įstatymui dėl kainų reguliavimo. Lietuvoje nematau laisvos rinkos, matau tik oligopoliją ”, – teigė Prezidentė. Ir opozicija Seime įregistravo įstatymo projektą dėl prekybininkų taikomų antkainių ribojimo. Didmeninėje prekyboje antkainis negalėtų viršyti 20 proc., mažmeninėje – 25 proc.(įdomu, kur dar pasaulyje yra toks „žemas“ antkainis?).
Vėlgi, pasakytume, labai gerai, ypač kai nesi skaitęs užsienio spaudos. Tačiau tie patys dalykai vyko Rusijoje jau prieš gerus porą mėnesių – Rusijos politikai lankėsi parduotuvėse ir barė prekybininkus, o po to buvo realūs žingsniai. Taigi, mūsiškiai nieko nesugalvodami tiesiog kopijuoja, tačiau skirtingai negu Rusijoje, garantuoju, jog čia viskas pasibaigs tik kalbomis, prekybininkai jau per daug monopolizuoti, kad juos galima būtų pažaboti. Lietuvoje praktiškai sunaikintas mažasis verslas, šeimos įmonės, parduotuvės, kuris galėtų konkuruoti su stambiuoju, o stambusis turi savo lobistus visuose lygiuose.
Kaip mums atpiginti duoną?
Gal stovėti su šakėmis prie žiemkenčių lauko ir neduoti jų monopolistams? Bet šalta ir iki javapjūtės toli. Žodžiu, situacija tikrai ekstremali.
