Lyg ir baigėsi didysis pasninkas, tačiau valstybėje jis tęsiamas. Kraupu stebėti, kaip valstybė pati save naikina ir dar pateikia tai, kaip didelės išminties ženklą.
Dabar madoj žodis „taupymas“, tad ir imama taupyti, žaidžiant žmonių jausmais ir primityvia valstybės samprata. Lietuvoje įprasta, kad nepasitenkinimą valdžia, skirtingai nuo Graikijos ar Kirgizijos, pirmiausia patiria eilinis valdininkas.
Lyg ir baigėsi didysis pasninkas, tačiau valstybėje jis tęsiamas. Kraupu stebėti, kaip valstybė pati save naikina ir dar pateikia tai, kaip didelės išminties ženklą.
Dabar madoj žodis „taupymas“, tad ir imama taupyti, žaidžiant žmonių jausmais ir primityvia valstybės samprata. Lietuvoje įprasta, kad nepasitenkinimą valdžia, skirtingai nuo Graikijos ar Kirgizijos, pirmiausia patiria eilinis valdininkas. Pasikeitė mokesčiai – gyventojai atakuoja arčiausiai jų esantį mokesčių inspektorių – tu kaltas, nėra darbo – gauna pylos darbo biržos specialistas, apvogė – kaltas policininkas, poliklinikose negalima pasiekti gydytojo – kalta registratorė ir t.t. .
Kas mėgsta biurokratus? Niekas, juk esame įsitikinę, kad jie veltui valgo mūsų sūriu prakaitu uždirbtą duoną ir dykaduoniauja, vadinasi, prieštaraujančių jų sunaikinimui nebus.
Taip viena po kitos iš lėto naikinamos institucijos – gaisrininkai, muitininkai, kariuomenė, mokyklos, ligoninės. Nesiimu spręsti, kiek reikia įvairiausių tarnautojų Lietuvai, tačiau negaliu neprieštarauti tokiems beatodairiškiems veiksmams. Vaizdas toks, kad iš bado valstybė pjauna gabalus nuo savo kūno ir valgo. O nemaloniausia, kaip tai pateikiama. Sakykim, paskelbė, kad reorganizuos Darbo biržą, paliks tik 10 per Lietuvą, taip esą priartės paslaugos gyventojams, sumažės biurokratizmo, dalis žmonių bus atleista ir taip sutaupys 15 milijonų litų. Kaip gražu, kaip kilnu, net 15 milijonų sutaupys. Tačiau norisi paklausti, ar Lietuvoje jau nebėra bedarbių, mano žiniom jų jau 300 tūkstančių, kad reikėtų šitą instituciją mažinti. Ar tikrai ten per daug žmonių dirba?
Galų gale tie neva sutaupytų 15 milijonų tėra juokas palyginus su problemomis, kurios gali kilti, kai likę darbuotojai nebesugebės susitvarkyti su srautu bedarbių. Tas pats ir su ligoninėm, ar nebėra ligonių, kad reikėtų pertvarkyti jų tinklą, esą jų per daug?
Žinot, manau, kad taip bandoma nukreipti mūsų dėmesį. Tuos 15 milijonų palyginus su 3,5 milijardo litų, kurių sako, kad neranda Visagine, matai, jog taupymas – tik jaukas patikliesiems ir sudaromas įspūdis, jog kažkas daroma.
Tas pats ir Seime. Bandoma pateikti Lino Karaliaus asmenybę kaip visų bėdų šaltinį – esą važinėjo, jo motinos įmonė gavo net 20 000 litų pagal projektą. Oi, blogas žmogus Karalius, labai blogas. Neginu šito parlamentaro, aišku, kad taip elgtis negalima, bet politikos senbuviai sumaniai pasinaudojo naujoko politikoje neapdairumu ir turi gerą pretekstą laikyti visuomenės akis ant šito „nusikaltėlio“.
Tai yra, kaip tauta sako, elementarios „saulėgrąžos“ palyginus su milijonais ir milijardais, kurie Lietuvoje tiesiog dingsta. Valstybė toliau valgo savo kūną, nes pinigai, kurie skirti maistui, kažkur išgaruoja.
Mums, anykštėnams, tai neapseis be pasekmių, jei tylėsime, liksime visiška provincija – be pašto, darbo biržos, mokesčių inspekcijos, normalios ligoninės. Anykščiuose lankęsis švietimo ministras teigė, kad ir gimnazijų Anykščiuose per daug. Įdomiausia, kad tai buvo pateikta, kaip mūsų problema – esą, turime patys išsispręsti.
Ar anykštėnai patys susigalvojo idiotišką švietimo reformą, prikūrė mokyklų tipų, kad dabar atgailaudami turėtų taisyti padėtį, kuri netelpa Švietimo ministerijos schemoje?
Manau, kad ne – nuo čia mes dėti. Siūlyčiau nekirsti patiems sau galvos. Arba, kaip sakė Juozas Erlickas:“Paimsiu paltą ir išeisiu. Bet ne. Geriau palauksiu, kol išmes“.