Anykščiai atsidūrė savivaldybių reitingo paskutinėje vietoje, tad nuo šiol mūsų reitingas tik kils arba bent išliks stabilus.
Anykščiai atsidūrė savivaldybių reitingo paskutinėje vietoje, tad nuo šiol mūsų reitingas tik kils arba bent išliks stabilus.
Žinoma, žurnalo „Veidas” sudaromi savivaldybių reitingai, kaip ir visi kiti reitingai, yra subjektyvūs. Pakeitus parametrus, pagal kuriuos reitinguojamos savivaldybės, jų vietos sąraše galėtų keistis. Tačiau esmės joks žongliravimas parametrais nepakeis. Atlyginimų vidurkis Anykščiuose beveik perpus mažesnis nei Neringoje, šilumos kaina mūsų mieste – viena aukščiausių šalyje, daug pensininkų ir socialiai remtinų, kuklios užsienio investicijos ir t.t.
Nesu nusistatęs prieš pensininkus. Tegul gyvena jie, kol pajėgia. Tačiau paradoksas, jog rajone yra tik dvi žmonių grupės, kurios dauginasi – socialiai remtini asmenys ir pensininkai.
Kurortinių Anykščių valdžia giriasi, kad per septynis šių metų mėnesius Kalitos kalnas, Anykščių muziejai ir baseinas iš turistų surinko per 1 mln. litų. Neregėtos sėkmės atveju iki metų pabaigos šios kontoros sugeneruos dar milijoną. Žinoma, keletą milijonų iš turistų surenka kavinės ir viešbučiai. Dar kažką gauna privatus kukurūzų labirintas, dar kaimo turizmo sodybos, dar kartingai… Na, „Norfoje” kažkas iš miesto svečių nusiperka ledų. Taigi mūsų kurortas iš turizmo per metus sugeneruoja 10 milijonų. Gerai jau – 20 mln… Kukloka suma.
Tokias metines pajamas pasiekia ne pati stambiausia įmonė. Jei visos valdžios, pradedant senovėje viešpatavusiu Sauliumi Nefu, būtų bent trečdalį turizmo plėtrai skirto dėmesio ir investicijų skyrusios pramonės plėtrai – tikrai dabar Anykščiuose turėtume gerokai daugiau įmonių. Galų gale net naujų gamyklų nereikia – būtų pavykę „Anykščių vyne” išsaugoti bent trečdalį darbuotojų (lyginant su 1990-aisiais) – miestas vien iš šios gamyklos turėtų daugiau metinių pajamų nei iš viso pasaulinio turizmo.
Rajono vadovai laukia stebuklingo SPA. Prileis Valdas Trinkūnas vonias ir Anykščiai pamirkyti stebuklingame vandenyje vėl sužydės. Aišku gerai, kad kažkas statoma, kuriama, kad kažkas pradės veikti. Tačiau, būkim biedni, bet teisingi – ekonominiu požiūriu po SPA atsiradimo grįšim tik į pradinę padėtį, kai dar buvo nenugriauti poilsio namai „Šilelis”. Žinoma, „Šilelyje” gydėsi neestetiški ligoniai, o į SPA atvažiuosiantys ponai kvepės „šinieliais” (omenyje turiu tokių „mandrų” kvepalų pavadinimą, o ne žieminį kareivišką paltą), bet pinigai juk nekvepia. „Šilelio” darbuotojai taip pat gaudavo atlyginimus, pensininkams kefyras buvo perkamas Anykščių parduotuvėse. Ir dar… Prie „Šilelio” valgyklos nemokamai prasimaitindavo bent dešimt mūsų miesto katinų ir net vienas kitas depresuotas šuva. O jie taip pat mūsų rajono gyventojai…
Praradę senąją pramonę ir naujosios nesukūrę, mes nugarmėjome į skylę. Man regis, jau ir valdžia supranta, kad mes ne turistinis, o socialinis kraštas. Tiksliau – išlaikytinių kraštas, todėl iš biudžeto įsikibę dantimis dabar laikome ir tai, ko laikyti visai nebūtina. Kelios mokyklos jau tiesiog prašosi būti optimizuotos, daugelis kaimų bibliotekų reikalingos tik patiems bibliotekininkams, iš rajono biudžeto vis pašeriama Anykščių ligoninė, kad tik išlaikytų akušerijos skyrių, kuriame gimdymų mažiau nei Lietuvoje valstybinių švenčių. Vis tiek ateis šiems objektams anksčiau ar vėliau galas. Bet geriau, kad ateitų vėliau…
Labiausiai neramu dėl ligoninės. Ir šįkart ne savo sveikata rūpinuos (ypač kai kalbu apie akušeriją), o rajono reitingu. Minimizavus ligoninę (juk grasinama, kad uždarius akušeriją teks uždaryti ir dar kelis skyrius), prarastume dar keliasdešimt darbo vietų. Mano supratimu, dešimt gerų gydytojų, net vertinant tik vulgariąją finansine pusę, rajonui yra vertingesni nei visi turistai…
