Vakar apie geriamojo vandens sudėtį, būtinybę jį tausoti, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioenergetikos katedros dėstytoja Ramunė Albrektienė aiškino Anykščių vaikų lopšelių – darželių „Žilvitis“ ir „Spindulėlis“ vaikučiams bei Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos moksleiviams.
Moksleiviai apie vandens apytaką gamtoje, geriamąjį vandenį jau žino daug, naudoja vandenį iš vandentiekio arba šulinio, tačiau, kad pasaulyje dėl užteršto vandens ar jo stygiaus miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, o kai kurių Afrikos valstybių mergaitės, užuot ėjusios į mokyklą, kelis kilometrus savo šeimai neša vandenį, jiems buvo naujiena.
„Nors vandens pasaulyje daugiau negu sausumos, tačiau tik 2,5 proc. jo yra gėlas ir tinkamas gerti. Lietuva nestokoja požeminio vandens ir mes galime džiaugtis, kad mūsų vanduo yra skaniausias“, – pasakojo R. Albrektienė, vaikams priminusi, kad vandens kokybė yra kontroliuojama laboratorijose, turi atitikti „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“.
R. Albrektienė vaikams priminė, kad jeigu jie gyvena kaime ir vandenį naudoja iš šulinių, paragintų savo tėvelius vandens kokybę išsitirti laboratorijoje, žiūrėti, kad žemė, o tuo pačiu ir vanduo nebūtų teršiami.
