Lietuvos gyventojų, besidžiaugiančių gerėjančiu gyvenimu, šalyje daugėja. Per pastaruosius metus net 14 proc. išaugo gyventojų, kurie yra patenkinti tuo, kaip reikalai klostosi šalyje. Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų dalis, kuri yra nusivylusi demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 6 procentais.
Šių metų balandžio mėnesį keturi iš dešimties (41 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę.
Visgi daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučiantys ir mano, kad reikalai šalyje blogėja.
Atliktų apklausų duomenys rodo, kad gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai didėja.
Balandžio 24-gegužės 4 dienomis atliktos apklausos rodo, kad per paskutinį mėnesį 6 procentiniais punktais šalyje padaugėjo atsakiusių, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su 2017 m. balandžio mėnesio apklausomis, manančių, kad reikalai šalyje gerėja, padaugėjo net 14 procentinių punktų. Prieš metus tik 27 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 72 proc. – kad blogėjo.
Augant gyventojų daliai, kuri mano, kad gyvenimas šalyje gerėja, mažėja ir demokratijos veikimu nepatenkintų piliečių ratas.
Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis Lietuvoje per paskutinius du mėnesius nepakito, lyginant šiuos duomenis su 2017 metų balandžio vykdytų apklausų išvadomis, nepatenkintųjų demokratijos veikimu šalyje sumažėjo 6 procentiniais punktais.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, 2018 metų balandžio pabaigoje daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija. 37 proc. manė priešingai ir deklaravo, kad yra patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje.
Dažniausiai demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime (net 68 proc. kaimo gyventojų tuo nepatenkinti), bedarbiai, namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad piliečių pasitenkinimas demokratijos kokybe priklauso nuo to, kokią partiją žmogus remia. Didžiausios Seime „valstiečių“ partijos elektoratas, matydamas valdančiųjų galimybes priimti sprendimus, demokratijos kokybe yra patenkintas labiau nei kitų partijų rinkėjai. Kitų Lietuvos partijų rinkėjai demokratijos veikimu šalyje yra daugiau nepatenkinti nei patenkinti.
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (55 proc.), didmiesčių gyventojai (48 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 1000 eurų (46 proc.), vadovai (70 proc.), dešiniųjų politinių pažiūrų gyventojai (54 proc.).
Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (69 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (67 proc.), respondentai su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu (68 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 600 eurų (68 proc.), lenkų tautybės gyventojai (67 proc.) ir kairiųjų pažiūrų žmonės (67 proc.).
