Apsaugoti produktus nuo maistinių kandžių padės švara ir įprotis nekaupti maisto

Maistinės kandys yra nemalonūs kenkėjai, kurie gana greitai ir lengvai gali įsikurti tarp sausų ir birių maisto produktų. Kandys ypač mėgsta maitintis kruopomis, dribsniais, makaronais, džiūvėsėliais, selenomis ir kitais miltų gaminiais. Aptinkamos jos ir tarp įvairiausių grūdų, sėklų, prieskonių, arbatžolių, riešutų, džiovintų vaisių, uogų, grybų ar net saldumynų. Sulaukiant užklausų apie šiuos kenkėjus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad maisto produktus labai svarbu laikyti tinkamoje temperatūroje ir tinkamomis sąlygomis, be to, nereikėtų kaupti maisto, geriau jį suvartoti per trumpesnį laiką.

Į dažniausius klausimus šia tema atsako VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Černiauskienė.

Kaip kandys atsiranda maisto produktuose?

Įvairūs kenkėjai maisto produktuose gali atsirasti tiek laikant produktą namuose, tiek ir maisto gamybos ar pristatymo grandinėje.

Maistinių kandžių vystymuisi įtakos turi keletas faktorių – pirmiausia tai ir žaliavų ar sudedamųjų dalių (pvz., grūdų, riešutų) laikymo sąlygos. Į sandėlius kenkėjai gali patekti, jei sandėliavimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos nepakankamai.  

Kaip atpažinti maistines kandis?

Maistinės kandys (lot. plodia interpunctella) yra apie 1 cm ilgio su rusvai rudais, bronzos atspalvio sparnais ir šviesia juosta prie galvos. Jei namuose pastebėjote skraidančią kandį – greičiausiai tai ir bus maistinė kandis, nes kitas giminingas vabzdys – drabužinės kandys, kurios skraidyti nelabai mėgsta.

Bene svarbiausias suaugusių maistinių kandžių tikslas yra daugintis ir padėti kiaušinėlius, kurių per savaitę gali būti iki 200 ir daugiau. Maistinių kandžių gyvenimo trukmė yra 28 dienos, tačiau net ir toks palyginti neilgas gyvavimo ciklas yra pakankamas pridaryti žalos maisto produktams. Tiesa, daugiausiai žalos daro lervos ir vikšrai, nes mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, o maitinasi maistu, regzdami smulkų tinklą, kuriuo sukabina maisto likučius ir palieka ekskrementus, taip sugadindami maistą. Vikšrai gali pragraužti plastmasinius maišelius ir kartoną.

Kaip kovojama su šiais maistiniais kenkėjais įmonėse?

Siekdamos užtikrinti savo produktų saugą ir kokybę maisto gamybos ir prekybos įmonės turi įgyvendinti griežtas kenkėjų kontrolės ir prevencijos priemones. Gamybos patalpose ir sandėliuose turi būti įrengta gera ventiliacija, užtikrinama švara, patalpos periodiškai valomos ir dezinfekuojamos, kenkėjams naikinti įrengiamos gaudyklės, skraidantiems vabzdžiams – specialūs šviestuvai.

Visos gamybos įmonės ir prekybos centrai turi sudaryti sutartis su specializuotomis kenkėjų kontrolės įmonėmis, kurios reguliariai atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.  

Kokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti šių parazitų?

Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad maistinių kandžių išvis neatsirastų. Kandims patrauklų maistą – birius produktus, tokius kaip kruopos, taip pat sausainius ar miltus, stengtis laikyti sandariuose induose bei nekaupti didelių atsargų, pirkti tiek, kiek suvartojate per mėnesį ar trumpesnį laiką. Kandys maitinasi įvairiais maisto produktais, todėl pasirūpinkite ir tinkamu makaronų, dribsnių, džiovintų vaisių ir grybų, riešutų, prieskonių laikymu. Kandžių vystymasis labiausiai priklauso nuo aplinkos sąlygos. Jų neaptiksite, jei patalpos, kuriose laikomas maistas, yra gerai vėdinamos, vėsios, jose palaikoma švara, tad periodiškai būtina išvalyti spinteles (jei jose laikote šiuos produktus), nuvalyti indų dangtelius, nes net ir mažas produkto likutis gali pritraukti šiuos kenkėjus. 

Maistinės kandys į namų patalpas gali patekti ne tik, kai yra išsivysčiusios produkte, kurį įsigijote, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, per atidarytą langą, jas gali pernešti kiti gyvūnai, paukščiai, graužikai, taip pat ir patys žmonės ant savo drabužių ar avalynės.  

Kas padeda naikinti maistines kandis? 

Pastebėjus bent vieną kandį, nebūtina pradėti naudoti cheminių priemonių joms sunaikinti. Visų pirma reikėtų rasti šių kenkėjų lizdą ir jį išmesti, atidžiai apžiūrėti laikomus birius ir sausus produktus. Šie gyviai gali daugintis ir vystytis net uždaroje pakuotėje, todėl reikia apžiūrėti produktus, kurių pakuotės dar neatidarytos. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad produktai užteršti – voratinkliai, lervų išnaros, kokonai ar pačios kandys. Maisto produktai gali būti sukietėję, pakeitę jiems būdingą spalvą, kvapą ir skonį.

Sunaikinus pagrindinę užkrato vietą, reikia gerai išvalyti ir lentynas, spintelių ir spintų plyšius į vandenį įpylus valgomojo acto arba panaudojus muilo tirpalą. 

Ar galima grąžinti pardavėjui prieš mėnesį nusipirktas kruopas, jeigu kandys buvo pastebėtos dar neatidarytoje pakuotėje? Ar galiu apie tokį atvejį pranešti VMVT?

Įsigijus produktą, kuris galimai yra užterštas kenkėjais, jį galima grąžinti į prekybos vietą, iš kurios buvo įsigytas, pateikiant įsigijimo čekį, ir atgauti už jį sumokėtus pinigus.

Jeigu produktas buvo laikytas namuose apie mėnesį, VMVT negalės įvertinti, ar vartotojo laikymo sąlygos neturėjo įtakos produkto kokybės pablogėjimui. Produktų kokybė gali priklausyti nuo daugelio aplinkos veiksnių, ypač laikymo sąlygų (tokie kaip temperatūra, drėgmė ir laikymo trukmė), kurie gali paveikti produkto būklę. Kai nuo pirkimo iki skundo pateikimo praeina ilgas laikas, objektyvus tyrimas tampa sudėtingas, taip pat nebegalima tinkamai įvertinti laikymo sąlygų prekybos vietoje, nes tos partijos produktų prekyboje jau greičiau nebus įmanoma surasti.