Ar išrinktas meras galės dirbti meru?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Kęstutis Tubis kovo 19-ąją Anykščių rajono mero rinkimuose įveikė socialdemokratą Dainių Žiogelį. K. Tubis varžovą stipriai pranoko Anykščių mieste, seniūnijose K. Tubio persvara buvo nedidelė.
K. Tubio pergalė mero rinkimuose negarantuoja, kad jis bus meru – skirtingoms institucijos partijos yra pateikę pluoštą skundų, kuriais reikalaujama skelbti naujus mero rinkimus.

Dainiaus Žiogelio balsų prieaugis buvo didesnis

Rinkimų laimėtojas K. Tubis surinko 53,13 proc. balsų (nuo galiojančių biuletenių), o D. Žiogelis gavo 46,87 proc. balsų. Už K. Tubį balsavo 5087, už D. Žiogelį – 4488 rinkėjai.

Kol nepradėjo plaukti balsai iš Anykščių miesto apylinkių, K. Tubio persvara buvo minimali. Anykščių rajone už K. Tubį balsavo 2785, už D. Žiogelį – 2665 rinkėjai. O Anykščių mieste skirtumas tarp K. Tubio (2302 balsai) ir D. Žiogelio (1823) balsų buvo akivaizdus.
Pirmajame rinkimų ture K. Tubis surinko 3050, D. Žiogelis – 2019 balsų. D. Žiogelio balsų prieaugis (antrajame ture gavo 2469 balsais daugiau, nei pirmajame) gerokai didesnis nei K. Tubio (+1537 balsai).

Anykščių rajone yra 35 rinkimų apylinkės. Abu kandidatai pergales šventė 17-oje apylinkių, o Vašuokėnų gyventojai balsus kandidatams padalino po lygiai. Šioje apylinkėje ir K. Tubis, ir D. Žiogelis gavo po 24 balsus.

Anykščių rajono mero rinkimų antrajame ture balsavo 47,85 proc. rinkėjų. Pirmajame ture, kovo 5-ąją, Anykščių rajono rinkėjų aktyvumas buvo 50,29 proc.

Balsai išsibarstė

Pirmajame Anykščių rajono mero rinkimų ture K. Tubis surinko 30,11 proc. balsų (nuo galiojančių biuletenių), D. Žiogelis 19,93 proc. Tad abu jie, kartu sudėjus, surinko tik pusę rinkėjų balsų, kitą pusę pirmajame ture pasidalino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Sigutis Obelevičius (19,09 proc.), Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“ kandidatė Sonata Veršelienė (16,59 proc.) ir Lietuvos liberalų sajungos kandidatas Mindaugas Sargūnas (14,27 proc.).

Ir konservatoriai, ir demokratai, ir liberalai antrajame mero rinkimų ture išreiškė paramą D. Žiogeliui. Tačiau visų trijų į antrąjį turą nepatekusių politikų balsai išsibarstė. Net Traupyje S. Obelevičius viso savojo elektorato nesugebėjo perduoti D. Žiogeliui. Pirmajame rinkimų ture Traupyje už S. Obelevičių balsavo 99, už K. Tubį – 20, už D. Žiogelį – 22, už S. Veršelienę -3, už M. Sargūną – 7 rinkėjai. Antrajame ture Traupyje K. Tubis surinko 49, D. Žiogelis – 95 balsus. Į antrąjį rinkimų turą atėjo net 20-čia mažiau traupiečių, nei į pirmąjį.

Svėdasuose per pirmąjį turą šiame miestelyje gyvenanti S. Veršelienė surinko 183, K.Tubis – 180, D. Žiogelis – 59 balsus. Per antrąjį rinkimų turą už K. Tubį balsavo 288, už D. Žiogelį – 168 svėdasiškiai. Akivaizdu, kad didelė dalis S. Veršelienės rinkėjų svėdasiškių per antrąjį turą balsavo už K. Tubį. Tačiau toks pasirinkimas lengvai paaiškinamas – svėdasiškės rinkėjai, jos miestelyje yra ne politiškai, o asmeniškai angažuoti.

Jau pirmajame ture Troškūnuose K. Tubis rinko gerokai daugiau balsų, nei varžovai (167). D. Žiogelis šioje apylinkėje gavo 60, S. Obelevičius – 85, S. Veršelienė – 93, M.Sargūnas – 20 balsų. Antrajame ture K. Tubio persvara (282) prieš D. Žiogelį (127) dar padidėjo. Panašu, kad pas K. Tubį „numigravo“ ir S. Veršelienės, ir S. Obelevičiaus rinkėjai.

S. Veršelienės balsai, gauti Aulelių apylinkėje, pasidalino abiems antrojo turo dalyviams. Pirmajame ture šioje apylinkėje K. Tubis surinko 19, D. Žiogelis – 33, S. Veršelienė – 41 balsą. Antrajame ture K. Tubis gavo 37, D. Žiogelis – 60 balsų.

Tvirčiausiai suorientuoti buvo Surdegio rinkėjai. Pirmajame ture šioje apylinkėje K.Tubis surinko 31, D. Žiogelis – 18, S. Obelevičius – 43, S. Veršelienė – 27, M. Sargūnas – 10 balsų. Antrajame ture už D. Žiogelį balsavo 78, už K. Tubį – 38 Surdegio rinkėjai.

Miestas tapo K. Tubio bastionu

Kaip minėjome, K. Tubio pergalę rinkimuose įtvirtino Anykščių miesto rinkėjų balsai.
Jeigu bendras balsų prieaugis visame Anykščių rajone yra gerokai D. Žiogelio naudai, tai skaičiuojant tik Anykščių miesto apylinkes D. Žiogelio rinkėjų skaičiaus augimo persvara prieš K. Tubį yra nežymi. Mieste už D. Žiogelį antrajame ture balsavo 1083 rinkėjais daugiau nei pirmajame ture. K. Tubio rinkėjų skaičius išaugo 964 asmenims. Taigi Anykščiuose pirmajame ture balsavę už S. Obelevičių, S. Veršelienę ir už M. Sargūną antrajame ture beveik po tiek pat kartų balsavimo biuleteniuose žymėjo D. Žiogelio ir K. Tubio pavardes.

Turint omenyje, kad Anykščių mieste yra didžiausia angažuotų žmonių (arba šiaip K. Tubio priešų) koncentracija, galime teigti, kad tarp pirmojo ir antrojo turų didesnį rinkėjų skaičių Anykščių mieste pritraukė K. Tubis.

Skaičiuojant procentais, mieste už K. Tubį balsavo 55,8 proc., rajone – 51,1 proc. rinkėjų. Kaip minėjome, bendras jo rezultatas Anykščių rajono rinkimų apygardoje – 53,1 proc. balsų.

Paskelbė, ką kviesis į komandą

Sužinojęs rinkimų rezultatus, rinkimų naktį K. Tubis „Anykštai“ sakė, jog vicemerų pareigas siūlys moterims: konservatorei Gabrielei Griauzdaitei-Patumsienei bei demokratų atstovei S. Veršelienei. Į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus postą K. Tubis ketina skirti buvusį Anykščių rajono merą Alvydą Gervinską.
Pirmadienio rytą „Anykštos“ pakalbintos G. Griauzdaitė-Patumsienė ir S. Veršelienė sakė, kad paties K. Tubio siūlymo užimti vicemero pareigas jos nėra sulaukusios. Ir viena, ir kita politikė aiškino, kad su jomis bendrauti bandė vienas žmogus iš K. Tubio aplinkos. G. Griauzdaitė-Patumsienė teigė, kad jeigu ir sulauks paties K. Tubio siūlymo, į vicemerus neis.

„Ėjau į rinkimus, nesigvieždama postų – mane tenkina Tarybos nario mandatas“, – apie galimą vicemeravimą kalbėjo politikė.
S. Veršelienė kategoriškai neatmetė galimybės užimti vicemero postą.

„Ačiū už pasitikėjimą. Jeigu žmonės mano, kad aš galėčiau užimti šias pareigas, yra malonu. Tačiau, kol nebuvo pokalbio ir konkretaus pasiūlymo, negaliu kažką konkretaus atsakyti“, – kalbėjo S. Veršelienė.

Neaišku, kas eitų į koaliciją

K. Tubio vedamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašas Anykščių rajono taryboje iškovojo 7 mandatus. LSDP ir TS-LKD pelnė po 5, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir liberalų sąjūdis – po 4 mandatus. Tad LVŽS rajono Taryboje, formuodama valdančiąją daugumą, turi pritraukti bent du koalicijos partnerius.
Pirmadienį į pasitarimą rinkosi TS-LKD, LSDP, demokratų ir liberalų atstovai. LSDP lyderis D. Žiogelis „Anykštai“ po pasitarimo sakė, kad nėra pasirašytas bendras partijų susitarimas ar pareiškimas, tačiau linkstama prie to, kad niekas iš minėtų keturių partijų neketina eiti į koaliciją su K. Tubio „valstiečiais“.

Rinkimų naktį tik iš „Anykštos“ sužinojęs, kad K. Tubis vicemero postą siūlo jo partietei G. Griauzdaitei-Patumsienei, TS-LKD Anykščių skyriaus lyderis, rajono meras S. Obelevičius sakė, kad jis šiame siūlyme įžvelgia bandymą skaldyti partiją.

„Toks siūlymas, nederinus su partijos skyriumi ir taryba, sukelia priešingą reakciją. Siūlymą galima suprasti kaip bandymą skaldyti partiją. Kol kas nebuvo minčių eiti į koaliciją su „valstiečiais“. Prieš rinkimus šnekėjome, kad galime sudaryti koalicijas su visomis partijomis, išskyrus „valstiečius“, – „Anykštai“ rinkimų naktį šnekėjo S. Obelevičius.

Vicemerus meras gali pasiskirti ir be Tarybos

Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui ir meras, ir jo pavaduotojai nebebus savivaldybės Tarybos nariais. Tiesiogiai išrinktas meras vicemerų kandidatūras teikia tvirtinti rajono Tarybai. Tačiau jeigu Taryba du kartus atmeta vicemero kandidatūrą, meras turi teisę vienasmeniu sprendimu paskirti vicemerus.
Iki šiol Anykščių rajono savivaldybėje buvo viena vicemero pareigybė, o nuo šios kadencijos Anykščiuose galės būti du vicemerai.
Savivaldybės administracijos direktorių meras nuo šio pavasario skirs vienasmeniu sprendimu.

Taigi valdžios komandą meras gali suformuoti ir neturėdamas politinės daugumos rajono Taryboje. Tiesa, rajono Taryba turės svertų, kurie privers merą su ja skaitytis. Tarkim, Taryba gali nuspręsti panaikinti vieną iš vicemerų etatų.

Prašo naikinti rinkimų rezultatus

Vakar, kovo 20-ąją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo TS-LKD skundą. Teismui apskųstas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas, kuriuo ji grąžino K. Tubį į Anykščių rajono mero rinkimus. Partija taip pat kreipėsi ir į VRK, prašydama minėtos savivaldybės mero rinkimus paskelbti negaliojančiais.
„Matome bent porą VRK procedūrinių pažeidimų, dėl kurių rinkimų rezultatai neturėtų būti pripažinti“, – „Anykštai“ sakė vienas iš skundo iniciatorių, Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas. Skundas yra įteiktas ir pačiai VRK.

„Greičiausiai bus skundžiami ir galutiniai rinkimų rezultatai. Kreiptasi ir į prokuratūrą dėl išaiškinimo, kokia visgi bausmė skirta Kęstučiui Tubiui. Uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, bet neuždrausta būti meru… Turi būti atlikti procedūriniai veiksmai, nes, mūsų nuomone, dabartinė situacija nėra teisinga“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.
Vakar, kovo 20-ąją, pranešta, jog Liberalų sąjūdis kreipėsi į Seimą dėl Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse merų rinkimų rezultatų panaikinimo. Pasak Liberalų sąjūdžio vicepirmininkės Editos Rudelienės, VRK dėl šiose savivaldybėse kilusio chaoso turėtų pasidaryti išvadas.

„Mano galva vertinant, tai tikrai situacija nėra normali, nes aš pirmiausia pasakyčiau, kad ten gyventojai buvo apgauti. Net ne politikai, kurie neturėjo pilnos galimybės antrame ture – tai dalyvauja, tai nedalyvauja, tai trečias jau dalyvauja, tai vėl grįžta antras pasirinkimas, bet šioje vietoje ir gyventojai“, – pirmadienį ryte naujienų agentūros ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Rudelienė.

Dar bandys aiškintis nuosprendžio emę

Naujienų agentūra BNS praneša, kad VRK vicepirmininkas Maksimas Reznikovas teigia, jog „valstiečių“ kandidatui K. Tubiui laimėjus Anykščių mero rinkimus dėl jo galimybių eiti šias pareigas turėtų pasisakyti nuosprendį dėl prekybos poveikiu politikui priėmęs Panevėžio apygardos teismas.

„Tokį atsakymą galėtų suteikti kreipimasis į nuosprendį priėmusį apygardos teismą, <…> komisija šiuo metu svarsto galimybę kreiptis į teismą“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė M. Reznikovas.

Jis pažymėjo, kad VRK sprendimą braukti K. Tubį iš rinkimų panaikinęs Lietuvos vyriausiasis administracijos teismas nutartyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio apimtis dėl draudimo K. Tubiui eiti tam tikras pareigas yra nevienareikšmiška.

„Dėl pono K. Tubio yra pasakęs LVAT, jis vertino VRK sprendimą braukti jį iš kandidatų, LVAT nutartyje pasakyta, kad pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonės apimtis nevienareikšmiška ir nei administracinis teismas pagal savo kompetenciją, nei VRK negali vienareikšmiškai atsakyti“, – pabrėžė M. Reznikovas“, – pirmadienį pranešė BNS.