Ar jubiliejų klėtelė pasitiks po stikliniu gaubtu?

Pirmasis Lietuvos memorialinis muziejus – Antano Baranausko klėtelė, seniausias medinis ūkinės paskirties etnografinis pastatas Lietuvoje, 2027 metais minės šimtmetį. Artėjant sukakčiai, planuojama pertvarkyti klėtelę ir visą muziejaus kalvos infrastruktūrą. Šios pertvarkos iniciatorius – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms, vadybai ir plėtrai, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys Vytautas Balčiūnas.

Siūlo naują infrastruktūros konceptą

Prieš pusmetį V.Balčiūnas parengė medžiagą, kuri Anykščių rajono savivaldybę įtikino, kad atėjo laikas naujovėms. Iki šiol niekur neskelbta medžiaga V.Balčiūnas pasidalijo ir su „Anykštos“ skaitytojais.

„Vienuolio sodybos infrastruktūra nėra sėkmingai suderinta su buvusia Baranauskų sodybos infrastruktūra, ji susiklostė stichiškai: Vienuolis, statydamasis valstietiškos aplinkos erdvėje miesto vilos tipo namą, nors iš sesers ir išpirko poeto klėtelę muziejui įrengti, bet akivaizdu, kad dar nebuvo numatęs toli siekiančios muziejaus infrastruktūros, jis jos ir neišmanė, tad veikė spontaniškai, poeto klėtelę atverdamas kaip senienų rinkinį visuomenei, minint Baranausko 25- ąsias mirties metines 1927 m. pavasarį.

Klėtelės gaubtas, primenantis koplyčią, buvo pastatytas kaip avarinis statinys, turėjęs apsaugoti klėtelę nuo gamtos stichijų, tačiau nebuvo suvokta, kad klėtelę reikia ne tik nuo lietaus ir vėjo apsaugoti, bet jai reikalinga muziejinė infrastruktūra, kuriai būtina ir ekspozicijų erdvė, ir lankytojų aptarnavimo terminalas. Esamas gaubtas, pastatytas po rašytojo A. Vienuolio mirties, neužtikrina normalių sąlygų klėtelei apžiūrėti, nesudaroma galimybė lankytojams apeiti ją saugiu ratu. Net nebandytas spręsti klėtelės mikroklimato klausimas – virš durų esančios natūralios ventiliacijos grotelės rodo, kad visiškai nebuvo jokio suvokimo, kokie yra realūs poreikiai ir muziejiniai standartai.<…>. Tad, rengiantis Baranausko klėtelės – muziejaus šimtmečiui, reikalingas iš esmės naujas Anykščių muziejaus kalvos infrastruktūros konceptas, ne tik kokybiškas klėtelės gaubtas“, – Anykščių rajono savivaldybei adresuotoje medžiagoje dėmesį atkreipia V.Balčiūnas.

Jis siūlo, kad A.Baranausko klėtelei apsaugoti būtų įrengtas ne tik muziejinį mikroklimatą išsaugantis stiklinis gaubtas, bet šalia jo būtų įkurta visai atskira salė – A. Baranausko gyvenimą ir kūrybą aktualiai pristatanti interaktyvi ekspozicijos salė, o prie jos – lankytojų aptarnavimo terminalas, kuris privalomas pagal šiuolaikinės muziejininkystės standartus.

„Laikantis A. Vienuolio vizijos „paimti klėtelę po stiklu“, turėtų būti renovuota ir išplėsta visos muziejaus kalvos infrastruktūra“, – teigia V.Balčiūnas, siekiant, kad klėtelė, kaip Anykščių fenomenas, kultūros brangakmenis, būtų iš toli matoma ir nebūtų užblokuota gaubto gniaužtų, kaip yra dabar.
Anot V.Balčiūno, muziejaus infrastruktūros plėtrai bei renovacijai dabar yra itin palankus metas.

„Ypač jei 2027 metai bus paskelbti A.Baranausko klėtelės – muziejaus metais ar Lietuvos memorialinių muziejų metais, o Anykščiai galbūt vėl 2027 metais taptų Lietuvos kultūros sostine bei įsijungtų į europinių tinklų (pirmiausia – Kultūros kelių) programas“,- parengtoje medžiagoje dėsto V.Balčiūnas. Jis atkreipia dėmesį, kad garsių rašytojų, menininkų namai Europos provincijose po kūrėjų mirties ne tik saugomi ir atveriami visuomenei, bet jų paminklinė aplinka iš privataus pobūdžio vilų pritaikoma visaverčiam šiuolaikiniam patogiam lankymui – įrengiamas Lankytojų aptarnavimo terminalas su parodų sale, kavine, informacine sale, kita būtina lankytojams infrastruktūra. Taip pat prie garsių kūrėjų vilų statomos kamerinės renginių daugiafunkcės salės (60 – 100 vietų), kur lankytojai gali peržiūrėti video, pasiklausyti koncerto, dalyvauti pokalbiuose, knygų pristatymuose, kultūros vakaruose. Anykščių muziejaus kalva yra giliai įstrigusi sovietmetyje, ji neturi net minimalių svetingumo ir socialinio patogumo sąlygų – WC yra toli, už tvoros, kitoje gatvės pusėje, nors muziejų normos reikalauja visur įrengti tualetus, sudaryti galimybę lankytojams prisėsti, ramiai susikaupti. To Anykščiuose, dviejų kūrėjų atminties muziejuje, nėra. Todėl, kad ir pavėluotai, pasitinkant Klėtelės – muziejaus šimtmetį, kuris bus minimas nacionaliniu mastu 2027, tai turi būti padaryta taip, kad šie objektai būtų patrauklūs ir lankytojai būtų priimami su šiuolaikiniu svetingumu ir tinkamomis sąlygomis. Štai Poškos Baubliai, kai 2012 m. buvo minimas pirmojo Lietuvos muziejaus 200 jubiliejus, buvo perdengti daug erdvesniais puikaus dizaino gaubtais, sukurta lankytojų aptarnavimo infrastruktūra. To paties reikia Anykščių muziejinėje kalvoje, kad ji būtų tikros šiuolaikinės muziejininkystės kokybiškas pavyzdys, o ne atgyvenusios infrastruktūros ir patrauklių ekspozicijų neturintis anachronizmas.

Klėtelei iškilusi grėsmė

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė „Anykštai“ sakė, kad A.Baranausko klėtelės būklę įvertino kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros projektą „FIXUS Mobilis“ vykdantys specialistai, kurių projektas yra finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Specialistai jau trečius metus Lietuvoje vykdo kultūros vertybių registre esančių pastatų ir kitų statinių apžiūras, atlieka priežiūros darbus, teikia konsultacijas savininkams ir valdytojams, kaip prižiūrėti ir rūpintis turimais kultūros paveldo objektais.

„Specialistai nustatė, kad klėtelės medinės dalies būklė yra prasta ir statiniui iškilusi grėsmė. Kai mes tai sužinojome, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms, vadybai ir plėtrai, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys V. Balčiūnas pateikė savivaldybei pasiūlymus, kaip klėtelę išsaugoti.
Mes nusprendėme muziejinei kalvai skelbti projekto konkursą, kol kas šiam konkursui yra rengiami dokumentai. Ieškosime geriausio architektūrinio sprendimo, kaip klėtelę apgaubti, kad ji būtų saugi“, – žadėjo D.Gasiūnienė.

Paragino nuimti vizualizacijas

Šiemet viešojoje erdvėje vėl buvo kilę daug diskusijų apie tai, kad nuo A.Baranausko klėtelės gaubto reikėtų nuimti langus uždengiančias instaliacijas. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D.Gasiūnienė sakė, kad ji kreipėsi į muziejų dėl to, kad instaliacijos nuo gaubto būtų nuimtos.
„Paraginau tai padaryti kuo greičiau. Kai iš Panevėžio miesto savivaldybės grįžau dirbti atgal į Anykščių rajono savivaldybę, su direktoriumi Antanu Verbicku, muziejaus kuratoriumi Tautvydu Kontrimavičiumi labai gražiai susitarėme ir vizualizacijos nuo dviejų klėtelės gaubto langų buvo nuimtos, už gaubto buvo įrengtos žaliuzės, kad būtų galima pritemdyti patalpoje šviesą, kai rodomas kinas. O dėl kitų vizualizacijų nuėmimo nuo gaubto… Mes laukiame, kada jos bus nuimtos, – liko dar dvi vizualizacijos“, – sakė D.Gasiūnienė.

Piktina, kad nurodinėja savivaldybė

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius A.Verbickas, iš „Anykštos“ išgirdęs klausimą, ar nuo A.Baranausko klėtelės gaubto jau nuimtos vizualizacijos, kurias nuimti paprašė vyr. architektė D.Gasiūnienė, net pyktelėjo: „Kodėl jos turi būti nuimtos? Tai yra ekspozicijos dalis.
Dirbu muziejuje daugiau nei 30 metų, tačiau per tuos darbo metus dar nebuvo, kad savivaldybė reguliuotų, ką nuimti ar ką uždėti. Pakalbėjimų ir nuomonių visada būna dėl visokių dalykų.“

Kita vertus, per trisdešimties metų muziejininkystės patirtį turinčio V. Balčiūno požiūriu, ant autorinio statinio langų fasadinės pusės uždėtos dekoracijos yra visiškas absurdas, kuris ne tik darko J. Kvašio autorinį darbą, bet iš lankytojų atima galimybę pamatyti statinį iš autoriaus sukurtų perspektyvų. V. Balčiūno nuomone, per pandemiją, kai muziejus buvo uždarytas ir klėtelė buvo visai nelankoma, neskoningos ir beprasmės dekoracijos laikymas ant gaubto fasado stiklo atėmė čia užsukantiems žmonėms galimybę bent pro stiklą pažvelgti į klėtelę. Jo nuomone, neįmanoma suprasti muziejaus direktoriaus savivalės, keičiant autorinio pastato vaizdą išsigalvotomis ir jokios prasmės neturinčiomis dekoracijomis.

Jo nuomone, šio muziejaus puoselėtoja T. Mikeliūnaitė, kuri taip vertino gaubto stiklinės fasadinės sienos iš tolo atveriantį klėtelės vaizdą, karste apsivertų, jei tai pamatytų. V. Balčiūno nuomone, ši beprasmė dekoracija, teisėtai piktinanti kultūros visuomenę, padaryta ne dėl kultūrinių paskatų, o dėl finansinių motyvų, taip priverčiant lankytojus susimokėti už klėtelės apžiūrėjimą.

Grėsmių nemato

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D.Gasiūnienė „Anykštai“ pasakojo, kad A.Baranausko klėtelės medinės dalies būklė yra prasta ir jai esą iškilusi grėsmė, tačiau muziejaus direktorius A.Verbickas tikino, kad „su klėtele viskas gerai.“
Muziejaus direktorius A. Verbickas prisiminė, kad paskutinį kartą Prano Gudyno restauravimo centro specialistai A.Baranausko klėtelę apžiūrėjo maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu buvo valomas šiaudinis klėtelės stogas.

Jubiliejaus programa priklausys… nuo gaubto

Pasidomėjus, kaip muziejus ruošiasi paminėti pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus šimtmetį, A.Verbickas kalbėjo: „Tai, kas susiję su strateginiais dalykais, čia, kaip sakoma, sprendimai susiję su daugeliu veiksnių ir nebūtinai mes čia kam galime daryti įtaką.
O tai, kas priklauso nuo muziejaus, bus albumas, skirtas A.Baranausko klėtelės istorijai. Nacionaliniu mastu taip pat atsiras poreikis daryti įvairias programas. Bet žiūrint į šios akimirkos kontekstą, labai svarbu, kokia bus A.Baranausko klėtelės gaubto ateitis. Per metus tai turėtų paaiškėti, o tada ir kai kurie dalykai bus aiškesni, pavyzdžiui, kaip keisis ekspozicijų erdvė ir visa kita.“

Ragina klėtelę „išgaražinti“

Beje, Anykščių kurortizavimo koncepciją parengęs žinomas Lietuvos architektas Audrys Karalius taip pat paragino Anykščių rajono savivaldybę pakeisti A.Baranausko klėtelės gaubtą nauju. Nevengiantis skambių metaforų architektas pasiūlė klėtelę „išgaražinti“.
„Šiek tiek konsultavausi su Anykščių rajono savivaldybės vyr.architekte D. Gasiūniene. Ji taip pat mano, kad 1958 metais pastatytas klėtelės gaubtas įrengtas pagal sovietmečio galimybes, bet, praėjus tiek metų, svarbu galvoti apie klėtelės „vizualinį išvadavimą“. Ji galėtų matytis po berėmio stiklo gaubtu, „dalyvauti“ mieste tiek dieną, tiek apšviesta vakare. Tai būtų labai stiprus projektas“, – šių metų pradžioje pristatydamas Anykščių kurortizavimo koncepciją kalbėjo architektas A.Karalius.
Atlikti archeologiniai tyrimai

Beje, Anykščių rajono savivaldybės užsakymu muziejaus kalvoje šią vasarą jau atlikti archeologiniai tyrimai, juos atliko architektas Gintautas Zabiela. Tyrimai atlikti siekiant išsiaiškinti ir nustatyti senosios Baranauskų sodybos teritorijoje buvusių statinių bei pastatų vietas bei jų išsidėstymą buvusioje sodyboje. Pasak muziejaus direktoriaus A.Verbicko, archeologiniai tyrimai užtruko savaitę.
Tai pirmoji įžanga į muziejaus kalvos pertvarką. Kiek galėtų kainuoti naujo A.Baranausko klėtelės gaubto įrengimas – nežinoma. Lėšų tam tikimasi gauti iš Vyriausybės.
Apie A.Baranausko klėtelę

1839 metais poeto A. Baranausko tėvai klėtelę, kurioje 1858 – 1859 metų vasaromis poetas parašė savo pagrindinį kūrinį „Anykščių šilelis“, iš Jurzdiko perkėlė į Ažupiečius, nes, kitapus upės nusipirkę žemės, persikėlė į šią vietą.

Baranauskų šeimai klėtelė tarnavo kaip ūkinis pastatėlis. Iki dabar klėtelėje išlikę aruodai, į kuriuos pildavo grūdus, o nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.

A.Baranauskas, parvažiavęs atostogų į Anykščius iš Žemaitijos, iš studijų Varnių kunigų seminarijoje, įsikurdavo klėtelėje, čia ilsėdavosi, skaitydavo, užsiimdavo kūryba.
1904 metais mirus sodybą valdžiusiam Jonui Baranauskui, poeto broliui, senosios Baranauskų sodybos šeimininkais tapo Žukauskai, sklypas atiteko Antano Baranausko giminaičiui rašytojui Antanui Žukauskui-Vienuoliui. Jis klėtelėje ėmėsi kurti ir 1927 metų gegužės 1 dieną atidarė muziejų.
Kiekvienų metų darbo plane Vienuolis rašydavo: „paimti visą klėtelę po stiklu“. Gaubtu A.Baranausko klėtelė buvo uždengta 1958 metais, gaubto projekto autorius – architektas J.Kvašys.

A.Baranausko klėtelė nuo 1993 metų yra Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registro objektas, istorinis architektūrinis nacionalinės reikšmės paminklas.2026 metais klėtelei, kaip statiniui, sukanka 200 metų, o 2027 metais bus minimas klėtelėje įkurto pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus 100-metis.