
Pienių žieduose paskendę geltonuoja gimtųjų Anykščių kloniai. Žvelgiu pro sparčiai besistiebiančius žolynus ir mąstau – gimtasis mieste, kur link tu eini! Ar mes dėl tokių Anykščių pusę amžiaus lenkiam savo nugaras? Kodėl Anykščiai ant rankų pasiruošę nešioti turistus, tačiau nemyli kosmonautų ir iš savo vaikų nori atimti svajones?
Kaip jau skaitėte laikraščio „Anykšta“ puslapiuose, Anykščių rajono savivaldybė siekia atsisakyti Kosmonautų gatvių pavadinimo Anykščiuose ir Kurkliuose. Sakysite, ką bendra turi Anykščiai ir kosmonautai? Labai daug.
Juk, ko gero, kiekvienas iš mūsų vaikystėje kada nors pasvajojo užaugę tapti kosmonautais bei mokėjo eilėraštuką: „Į mėnulį paleista, /Greit nuskriejo raketa. / Ji pakilo virš kalnų, / Debesėlių mėlynų./ Tarp žvaigždelių nepaklydo -/ Į mėnulį ji nuskrido./ Ir mėnulyje laisva, / Žėri mūsų vėliava.“ Kaimo vaikų darželio kieme, pamenu, taip pat stovėjo metalinė raketos formos čiuožykla ir kaskart, leisdamiesi nuo jos žemyn, svajojome apie užkariautas kosmoso platybes. Ar dėl to, kad svajojome apie kosmoso platybes, mes užaugome blogesni?
Tačiau jau kiek paaugus tarp paauglių buvo toks posakis: „Nebūk kosmonautu!”( nefantazuok, nusileisk į realybę – tokia to posakio prasmė) arba jei kažkas būdavo išskirtinio, nerealaus, sakydavome „Kosmosas!”.
Anykščiuose kiekvieną dieną galima aptikti“ kosminių” dalykų. Pavyzdžiui, šiemet, nusprendusi Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaime uždaryti biblioteką, Anykščių rajono savivaldybė trečią kartą iš eilės bandys tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nare.
Lyg iš kosmoso platybių šią savaitę nuskambėjo ir Anykščių rajono tarybos narės, liberalės Irmos Smalskienės skundas, kad Anykščių miesto parke puoselėjamą Anykščių naujų vėjų bendruomenės daržą komunalininkai nupjauna „plikai“.
Ir kai visas tas „kosmosas“ jau pradeda spausti smegenis, geriausia išeitis – imti ir aplankyti parodą, tai šią savaitę darbo metu ir padarė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kuliešaitė, komentatoriams davusi peno kalboms, kad „visi biudžetinių įstaigų darbuotojai ir tarnautojai privalomai lankytų meno parodas ir kitus kultūros renginius, teatro spektaklius, koncertus. O šis laikas būtų įskaitytas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas taip pat, kaip ir už tiesioginių pareigų vykdymą. Rajonui siekiant, kad Anykščiai taptų kultūrinio turizmo miestu, būtina tam skirti visas valdžios administracines ir politines pastangas.“
O kur pačios Anykščių rajono savivaldybės sumanymas per vienas Kalėdas A.Baranausko aikštę papuošti šviečiančiais mėnuliais. Pamenat?
Taigi, Kosmonautų gatvės pavadinimas Anykščiuose yra reikalingas, tik jis turėtų būti perkeltas į atitinkamą vietą. Paminklo kosmonautams statyti nereikia, nes jis, nors ir nėra tam skirtas, puikiai atspindi anykštietišką pasaulėžiūrą…
Anykščiai šį sezoną dar neturi naujo turistinio šūkio. Net jei mieste ir nebeliks Kosmonautų gatvės, būtų labai simboliška bent paskutinį kartą pažaisti šia tema, pavyzdžiui: „Nebūk nulis, Anykščiuose stebėk mėnulį“ arba – „Ar tu durnas, tik Anykščiuose gražiausias Saturnas!” – čia tik keletas pirmųjų idėjų, kurios šovė į galvą, mąstant apie tinkamus Anykščiams šūkius.
Prasidėjus turizmo sezonui, Biržinkos kelią reklamuokime turistams, pavyzdžiui, šitaip: „Biržinka – patirk kosmines emocijas!”. Tokio ar panašaus tipo reklaminis šūkis labai tiktų ir skriejant niekaip nesuremontuojamu keliu, ir sklendžiant skandalingąja „tubingo“ trasa nuo Kalitos kalno.
Be kita ko, peno naujoms mintims, kaip Anykščiuose puoselėti kosminį turizmą, galėtume pasisemti ir iš klasiko Antano Vienuolio, kuris savo apsakyme „Astronomas Šmukštaras“ pasakoja apie kaimo keistuolį, kuris stebi žvaigždes, Mėnulį, Marsą, gaminasi įrankius dangaus kūnams stebėti. Matote, net ir Vienuolis svajojo apie kosmosą!
Taigi, jei jau būtina keisti tą Kosmonautų gatvės pavadinimą, tegul ji būna pervadinta Astronomo Šmukštaro gatve. Palikime bent dalelę kosmoso po dangum Anykščių!
Beje, puikaus rašinio autorius galėtų dar pasidomėti, koks likimas ištiko Vienuolio gimtinėje prie Ilgio ežerėlio ant Karvelio kalnelio buvusias dvi astronomo Šmukštaro skulptūras – puikius kūrinius, ypač Tarabildos modernią ir ypač žavią skultūrą. Jų senąsias nuotraukas galima rasti internete, LIMIS sistemeje. Nors Lietuvos astronomai seniai yra sudėję nuotraukas internete (astronomija.info tinklapyje str. Vienuolio „Astronomas Šmukštaras”), kurios tiksliai parodo, kur guli vienos išdarkytos skulptūros likučiai, o kita skulptūra savavališkai perkelta į privačią vienos įžymybės sodybą netoliese, kur guli prie skultūros ir kitos išdarkyti likučiai. Pirmosios skuptūros nupjautą kamieno dalį neseniai rado jau užaugusiame miškelyje pirminėje nuo vietoje vienas vietinis jaunuolis. Nors Anykščiuose yra trys organizacijos, turinčios Vienuolio slapyvardinę pavardę pavadinime (muziejus, mokykla ir Vienuolio draugija), bet jos nei viena kaip ir savivaldybė nei piršto dėl to nepajudino, nors muziejininkams tai buvo kelis kartus priminta, duotos foto nuotraukos – įrodymai. Bet čia kaip su Šeimyniškėlių piliakalniu, kurio autentas nebesvarbu, o svarbu butaforinė nesąmonė, kurioje vyksta butaforinė pilies imitacija su muliažais, nors tikrieji radiniai – giliai saugyklos spintose. Kultūros tikrumas ir iš esmės gyvenimo tikrumas nebesvarbu – svarbu jo pagrindu kuriamas popsas – antrinė beprasmė imitacinė tikrovė. Vienuolis kaip ir jo sukurtas astronomas Šmukštaras tai matydamas karste apsiverstų.
Bet kam tai rūpi? Nebent lietui ir vėjui…
100 proc. kad Banienei ir Verbickui tikrai nerūpi joks Vienuolis ir jo palikimas.
Pinigai rūpi ir sekamos pasakos