Per šių metų Obuolines vėl skambėjo „mediniai bajeriai”. Į sceną žengęs atlikėjas Žilvinas Žvagulis šmaikštavo, kad Anykščiai yra vienintelis miestas Lietuvoje, turintis šventę, sutampančią su mero pavarde.Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius teisinosi, kad su jo pavarde šventės pavadinimas neturi nieko bendro. Šventė esą taip pavadinta dėl to, kad Anykščių krašte auga daug obuolių.
Šie juokeliai apie Obuolinių šventės pavadinimo kilmę tęsiasi jau keletą metų iš eilės, tačiau šiemet į Obuolinių šventę atvykę žmonės galėjo ir nesuprasti, į kokią šventę pateko.
Šį rudenį nuo obuolių derliaus obelų šakos tiesiog lūžta, sulčių spaudėjai Ažuožeriuose vos spėja suktis…Į kurią pusę bepasisuksi – visur tie obuoliai. Obuolinių šventę Anykščiuose buvo galima tiesiog užversti obuoliais, sukrauti jų kalnus Antano Baranausko aikštėje, ridenti nuo pakriūtės Vyskupo skvere, vaišinti jais vietos benamius, apmėtyti jais įkyrius kandidatus į Seimą…
Kas atsitiko – ar organizatorių fantazija per karantiną prisnūdo ar Obuolinių šventė tiesiog išsisėmė ir praranda tikrąją savo prasmę?
Obuolinių mugėje nė su žiburiu nebuvo galima surasti obuolių pardavėjų. Mugėje nebuvo matyti ir išgirtojo anykštietiško obuolių sūrio. Vietoje anykštietiško natūralaus obuolių sidro svaigintis kvietė alaus prekeiviai…
Plačiau – laikraštyje „Anykšta”.
