Kokios egzistuoja pagalbos formos narkotikų vartotojams?
Kokią jų nauda žmogui?
2010 m. rugsėjo 21 d. (Vilnius) Lietuvoje yra apie 6 000 asmenų, kurie kasdien švirkščiasi heroiną ar amfetaminą. Maždaug trečdalis jų gyvena su žmonėmis, kurie irgi vartoja narkotikus. Pastaruoju metu didėja vartojančių moterų skaičius. Iki 10 proc. narkotikus vartojančių yra ŽIV infekuoti. „Dažną iš jų tas gyvenimo būdas tenkina. Retas kuris pats kreipiasi ieškoti paslaugų. Kitiems paslaugas reikia siūlyti“, – sako Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė.
Kokios egzistuoja pagalbos formos narkotikų vartotojams?
Kokią jų nauda žmogui?
2010 m. rugsėjo 21 d. (Vilnius) Lietuvoje yra apie 6 000 asmenų, kurie kasdien švirkščiasi heroiną ar amfetaminą. Maždaug trečdalis jų gyvena su žmonėmis, kurie irgi vartoja narkotikus. Pastaruoju metu didėja vartojančių moterų skaičius. Iki 10 proc. narkotikus vartojančių yra ŽIV infekuoti. „Dažną iš jų tas gyvenimo būdas tenkina. Retas kuris pats kreipiasi ieškoti paslaugų. Kitiems paslaugas reikia siūlyti”, – sako Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė.
Lietuvoje veikia 14 kabinetų, kuriuose priklausomi asmenys gauna įvairias socialines ir medicinines paslaugas. Į kabinetus narkotikus vartojantys žmonės ar jų artimieji gali kreiptis anonimiškai. Čia jie gauna dezinfekcinių medžiagų, prezervatyvų, pasikeičia naudotus švirkštus į naujus. Darbuotojai juos konsultuoja, pasiūlo išsitirti dėl infekcinių ligų, suteikia informacijos, kaip nuo jų apsaugoti save ir kitus.
Audronė Astrauskienė aiškina, kad žemo slenksčio kabinetai dažniausiai yra pirmoji vieta, kurioje specialistas su narkotikų vartotoju pradeda bendravimą, o vėliau jį sudomina, kad šis kreiptųsi reikiamos pagalbos. „Kabinetai yra vienintelis švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros įstaigomis, nes didelė dalis narkotikų vartotojų nenori keisti savo gyvenimo būdo ir patys pagalbos neieško. Todėl teikiant pagalbą pirmiausiai sutvarkomi dokumentai ir padedama įsiregistruoti darbo biržoje, kad narkotikų vartotojams taptų prieinamos reikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, – tvirtina direktorė. – Žalos mažinimo programos – tai ne tik reali pagalba narkotikų vartotojui, bet ir visuomenės apsauga nuo infekcinių ligų plitimo ir narkotikų vartotojų padaromų nusikaltimų.”
Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras bei Jungtinių Tautų AIDS programa 2009 m. šalims parengė Techninį vadovą, kuriame apibrėžta, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams:
- Adatų ir švirkštų programos;
- Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais bei priklausomybės nuo kitų narkotinių medžiagų gydymas;
- ŽIV konsultavimas bei testavimas;
- Antiretrovirusinė terapija;
- Lytiškai plintančių infekcijų prevencija ir gydymas;
- Prezervatyvų programos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei jų lytiniams partneriams;
- Tikslinė informacija, mokymas bei komunikacija su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais ir jų lytiniais partneriais;
- Virusinių hepatitų diagnostika, gydymas bei vakcinacija;
- Tuberkuliozės prevencija, diagnostika ir gydymas.
Savivaldybių politika narkomanijos atžvilgiu
Paslaugų teikimas narkotikus vartojantiems asmenims priklauso nuo atskiro miesto savivaldybės politikos. „Narkomanija yra uždara ir dažniausiai slepiama problema tiek šeimoje, tiek ir mieste. Jeigu narkomanijos sergamumas mieste yra nulis, tai tikrai nereiškia, kad šioje vietoje nėra narkotikų vartotojų, kuriems reikia gydymo. Galima neteikti paslaugų, neregistruoti susirgimų ir džiaugtis gražiais skaičiais, tačiau anksčiau ar vėliau problema išlįs, – aiškina Visagino miesto savivaldybės tarybos narė Dalia Štraupaitė. – Visagine ilgą laiką nieko nebuvo daroma, nebuvo teikiamos paslaugos narkotikų vartotojams, narkomanijos vidurkis buvo 5 kartus didesnis nei visoje Lietuvoje. Dabar mes pripažįstam, kad šis miestas turi problemą. 2008 m. Visagine buvo pradėtos teikti mobilios paslaugos nuo narkotikų priklausomiems asmenims. Rezultatus ėmėme matyti labai greitai.”
2010 m. Raudonojo Kryžiaus Visagino skyriuje buvo įsteigtas žemo slenksčio paslaugų kabinetas, kuriame jau apsilankė 150 narkotikų vartotojų. 71 buvo atliktas ŽIV testas, iš kurių beveik 10 proc. buvo teigiami. Dabar per mėnesį kabinete apsilanko apie 50 priklausomų nuo narkotikų asmenų.
Raudono Kryžiaus vykdomo projekto metu išaiškėjo dar 284 narkomanai, neužfiksuoti apskaitose. Vykdant projektą, per 5 mėnesius 5 narkomanai atvedė į socialinių paslaugų centrą apie 120 vartotojų.
Visagino narkotikų vartotojų charakteristika:
- Visagine lankosi 3 kartus daugiau vyrų nei moterų, kurių amžiaus vidurkis – 27 metai;
- Trečdalį sudaro jauni asmenys – iki 24 m. amžiaus;
- Daugiau nei 80 proc. nebuvo gydęsi dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo;
- 34 proc. – asmenys, buvę laisvės atėmimo vietose;
- 85 proc. – neturi darbo;
- 95 proc. – vartoja opiatus;
- Beveik visi (89 proc.) švirkščiasi kasdien;
- Pusė jų skolinasi arba skolina kitiems naudotas adatas ir švirkštus;
- 25 proc. – lytinių santykių metu nenaudoja prezervatyvų.
Konsultavimas pagal principą „Lygus lygiam”
Specialistai pripažįsta pagal principą „lygus lygiam” teikiamų konsultacijų efektyvumą. Šios paslaugos teikiamos ir Lietuvoje. Lygiu konsultantu vadinamas asmuo, turėjęs narkotikų vartojimo stažą, tačiau praėjęs gydymo bei reabilitacijos kursus ir gyvenantis be narkotikų. Visada kyla pavojus, kad toks žmogus gali atkristi, todėl jį taip pat dar prižiūri specialistas.
Visagino mieste dirbanti Jelena sako, kad buvęs priklausomas žmogus greičiau ir lengviau randa bendrą kalbą su narkomanu, užsukusiu į žemo slenksčio kabinetą. „Narkotikus vartojantys asmenys – tai uždara bendruomenė, kuri turi savo taisykles, savo terminologiją. Egzistuoja tokia nerašyta taisyklė, kad gerbiamas tik tas, kuris pats buvo ar yra priklausomas nuo narkotikų. Todėl labai efektyvu, kai žemo slenksčio kabinetuose dirba ir „lygus lygiam” konsultantas,” – sako visaginietė. Ji tris metus dirba konsultante ir savo darbą Visagino žemo slenksčio kabinete vadina antruoju jai suteiktu šansu pradėti gyventi kitaip.
Anatolijus (3 m. darbo patirtis) konsultuoja reabilitacijos bendruomenėje „Vilties švyturys”. Vaikinas sako, kad priklausomam asmeniui, kuris nusprendė gyventi be narkotikų, atsiverti yra labai sunku. „Narkotikus vartojantis asmuo gyvena nuolatiniame mele, jis slepiasi nuo artimųjų, draugų, slepia savo priklausomybę. Tad atsiverti jis gali tik tokiam pačiam, kuris turi panašią patirtį”, – principą „lygus lygiam” aiškino Kėdainių rajono reabilitacijos konsultantas Anatolijus.
Apie Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės
Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, teikia metodinę pagalbą, organizuoja paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimą, vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Nacionalinio centro funkcijas ir atstovauja Lietuvą svarbiausiose Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose. Daugiau informacijos galima rasti www.nkd.lt.