Ekonomistas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, dramaturgas, Monrealio olimpinių žaidinių sidabro medalininkas Arvydas Juozaitis niekuomet nesiveržė į politiką. Sąjūdžio metais jis atsisakė kandidatuoti į Aukščiausiąją Tarybą Anykščių rajone, užleisdamas šią rinkimų apygardą mokytojai Irenai Andrukaitienei. Vytauto JANULIO nuotr.
Anykščiuose ir Svėdasuose penktadienį, kovo 15 dieną, lankėsi rašytojas, filosofas, kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus dr. Arvydas Juozaitis.
Svėdasų bibliotekoje laukdami A. Juozaičio, svėdasiškiai dalijosi prisiminimais apie ankstesnius rašytojo apsilankymus miestelyje. Buvusi bibliotekininkė Elena Bublienė, prisimindama prieš gerą dešimtmetį šioje bibliotekoje surengtą A. Juozaičio knygos ,,Laikraštis“ pristatymą, pastebėjo, kad tokių nesavanaudiškų kultūros žmonių kaip A. Juozaitis yra reta. Tuomet A. Juozaitis ne tik, kaip yra įprasta, dovanojo savo knygą su autografu, bet išsitraukęs piniginę paliko bibliotekai ir 100 litų.
Kandidatą į prezidentus A. Juozaitį į Svėdasus atlydėjo sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininkas, buvęs Seimo narys Gintautas Kniukšta.
Dr. A. Juozaitis kelioms dešimtims į susitikimą atėjusių svėdasiškių pristatė esmines programos gaires. Jis išskiria keturis kertinius valstybės stulpus – kalbą, šeimą, švietimą ir teisingumą.
Lietuvių kalba, teigia A. Juozaitis, privalo likti vienintele valstybine kalba. Apie trisdešimt knygų parašęs A. Juozaitis kalbėjo, kad rusai nepadarė tokios žalos lietuvių kalbai, kaip pastarieji dešimtmečiai. Filosofas stebėjosi, kad Švietimo ministerijos Kokybės vertinimo centras siuntinėja anketas aiškindamasis, kokius dalykus moksleiviai norėtų mokytis anglų kalba, o ,,Dainų dainelės“ repertuare angliškos dainos jau tampa norma.
Šeima – stipri, tradicinė, ji – svarbiausia valstybės ašis. A. Juozaitis baisėjosi, kad savivaldybėse panaikintos tarnybos, dirbusios su socialinės rizikos šeimomis, o yra sukurtos naujos struktūros, veikiančios apskričių pagrindu, bet jos dažnai neturi tikslios informacijos, veikia pagal gautus skundus. Be teismo sankcijų, prokuroro leidimų šių tarnybų darbuotojai veržiasi į privačią žmonių erdvę, iš šeimų atiminėdamos vaikus dėl neva tėvų prieš atžalas taikomo smurto. „Aš, kaip vyras, jėga pasipriešinčiau, jeigu kas brautųsi į mano namus“, – kalbėjo A. Juozaitis.
„Reikia įrodinėti tai, kas matoma plika akimi. Niekas niekada nevertė žmonių kurti šeimos – tai daro pati gamta. Šeima svarbesnė negu santuoka. Bažnyčia sako, kad santuoka sukuria šeimą, bet iš tiesų santuoka šeimai suteikia sakralumą“, – kalbėjo A. Juozaitis apie bandomą pakeisti sampratą, kas yra šeima.
Švietimas A. Juozaičiui yra vienas iš esminių valstybės išlikimo garantų. Mokyklos vaidmuo stabdant emigraciją yra didžiausias, nes vyresniųjų klasių moksleivių apklausos rodo, kad dauguma jaunuolių vos baigę mokyklą jau žino, kad ,,raus iš Lietuvos“.
Teisingumas – būtina įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją. „Neseniai įvykęs 28 teisėjų suėmimas rodo, kad reikia steigti ypatingojo prokuroro instituciją, nes kas teis korupcija kaltinamus teisėjus. Tie patys teisėjai?“ – retoriškai klausė A. Juozaitis. „Reikia teisti Briuselyje? Bet kiek tai tęstųsi?“ Atsakydamas į klausimą, ar teisėjų sulaikymas, STT pareikšti nušalinimai nuo pareigų merams (taip pat ir Anykščių merui Kęstučiui Tubiui) nėra apsivalymo nuo korupcijos ženklas, A. Juozaitis sakė manantis, kad STT turėjo surinkusi pakankamai rimtų įkalčių, jeigu pradėjo tokius procesus. Po poros mėnesių bus kitas Lietuvos prezidentas ir STT turės atsiskaityti naujajam valstybės vadovui, jeigu pareikšti kaltinimai subliūkš. A. Juozaitis sakė nesuprantantis nušalintųjų nuo pareigų merų norų vėl būti perrinktiems. Pasak A. Juozaičio, nesulaukus teismo sprendimo, veržtis į valdžią yra paprasčiausiai negarbinga. ,,Kartą naktį aiškiai supratau – lietuviai tol nekenčia valdžios, kol į ją nepatenka, – kalbėjo filosofas apie tuos, kurie nieko nepaisydami veržiasi į valdžią.
Kandidatas į šalies prezidentus daug dėmesio skyrė kultūrai. Jis žavėjosi svėdasiškio Juozo Tumo – Vaižganto plačiąja katalikybe. ,,Vaižgantas tuokė cicilikus, šventino visokias partijas… Kur pasirodydavo Vaižgantas, ten nebelikdavo jokios priešpriešos. Vaižgantas dėl to ir yra didis, nes, supratęs žmogų iki kaulo smegenų, pats gyveno tik dvasia“, – kalbėjo filosofas. ,,Jeigu jūs žmogui esate žmogus, tai ir žmogus jums yra žmogus“, – teigė A. Juozaitis, sakydamas, kad jam pasisekė sutikti daugiau vaižgantiškos dvasios žmonių – monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, tėvą Stanislovą, apie kurį A. Juozaitis drauge su režisiere Aldona Bugvilioniene yra sukūręs ir filmą ,,Tėvas Stanislovas. Stotis tyloje“. Šie žmonės padarė didžiulę įtaką A. Juozaičio asmenybės formavimuisi.
Beje, Svėdasuose buvo 303 A. Juozaičio susitikimas. Kandidatas į prezidentus sakė esąs nepageidaujamas televizijoje, patiriantis kaltinimų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri svarsto jį ,,už akių” bandydama anuliuoti surinktus parašus, kad A. Juozaitis turėtų teisę dalyvauti rinkimuose, tačiau keliones po Lietuvą jis laiko išskirtine ir nuostabia galimybe stiprinti kiekvieno sutikto žmogaus suvokimą, kad Lietuva yra ne bet kur, kur gyvena lietuvių, o čia, mūsų valstybėje. Lietuvoje.
„Prezidento rinkimų naktį, kai bus skaičiuojami jūsų balsai, aš būsiu ramus kaip olimpietis“, – kalbėjo A. Juozaitis apie tai, kad jis padarė viską skleisdamas idėjas, kuriomis tiki, ir taip atliko savo pareigą Lietuvai.
