Arvydas Juozaitis: „Nevyriška apsimesti, kad nieko nevyksta“

Vakar, rugsėjo 19 dieną, Anykščių viešojoje bibliotekoje lankėsi ir naujausią savo knygą „Tėvynės tuštėjimo metas 2000- 2017 metai” pristatė filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, publicistas, rašytojas Arvydas Juozaitis, šią savaitę oficialiai pranešęs, kad kandidatuos į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Rašytojas pasakojo, kad knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ rašęs 17 metų fiksuodamas tautos tektoninius lūžius, kurie tapo kryptimi – masine lietuvių emigracija į Vakarus, kuri 2013 metais buvo pasiekusi net 83 tūkstančius, o dabar sumažėjo iki 30 tūkstančių per metus. „Visas mūsų kraujas – kaip dvi didžiausios Lietuvos upės tekančios į Vakarus ir kurių nuotrauką dailininkė Deimantė Rybakovienė parinko „Tėvynės tuštėjimo metas“ viršeliui. Vakaruose saulė leidžiasi debesyje“ – kalbėjo filosofas.

Ir pridūrė, kad Lietuvai taip sparčiai tuštėjant, „nevyriška apsimesti, kad nieko nevyksta“.

„Mūsų buvo 3,7 milijono. Latvių – 2,3 milijono. Dabar mūsų liko tiek, kiek latvių. Dabar vargu, ar tauta pajėgs atkurti tai, kas prarasta”, – sakė A. Juozaitis, primindamas kad po Antrojo pasaulinio karo, N. Chruščiovo laikais, įvyko demografinė banga ir Lietuva išaugo milijonu gyventojų. Dabar į užsienį išvažiavo reprodukcinė tautos dalis – jauni žmonės, todėl, pasak A. Juozaičio, „kelio atsikurti nėra. Teks susitaikyti, kad iki pasaulio pabaigos mūsų bus milijonas”.

A. Juozaitis kalbėjo, kad šioje situacijoje vienintelė Lietuvos viltis – išsaugoti tautos simbolius ir kalbą. „Mūsų egzistavimo pagrindas yra kalba – sanskrito kalba. Mes kalbame seniausia kalba iš visos Europos Sąjungos valstybių. Kalbą ir reikia saugoti“, – kalbėjo rašytojas, akcentuodamas, kad, nors pagal išsilavinimą jis yra ekonomistas, – „kaip ir Nausėda, tačiau tas yra finansininkas“, baigęs Ekonomikos fakultetą Vilniaus universitete, tačiau save suvokia ir išreiškia pirmiausiai kaip kultūros žmogų.

Filosofas dėliojo akcentus, kaip skleidėsi Lietuvos, kaip tautinės valstybės supratimas. Jis kalbėjo apie Simono Daukanto reikšmę ir kodėl svarbiausia Lietuvos sostinės aikštė, kurioje stovi Prezidento rūmai, yra pavadinta būtent S. Daukanto vardu. XIX a. pradžioje, kai net beveik nebuvo kam skaityti lietuviškai, S. Daukantas nusprendė: „rašysiu Lietuvą lietuviškai“. Po Daukanto antrajam tautos sąjūdžiui iš Varnių, pasitelkęs katalikų kunigus, vadovavo vyskupas Motiejus Valančius, parašęs „Palangos Juzę“, didaktinių apsakymų knygeles. Sudėję savo pinigus to meto šviesuoliai Karaliaučiaus krašte pritaikė spausdinimo mašinas lotyniškiems rašmenims.

„Todėl mes kalbame, kad turi likti Tėvynių Europa, o ne federacinė Europa, kurioje Europos Sąjungos reglamentai ir rekomendacijos tampa aukštesni už nacionalines Konstitucijas“ , – akcentavo kandidatas į prezidentus, tai, kaip esminį savo programinį tikslą.

Pasak A. Juozaičio, šį tikslą lengviausia pasiekti jungiantis prie Vyšegrado šalių bloko – Vengrijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos ir Lenkijos. Ypač didelį dėmesį A. Juozaitis skyrė broliams latviams. Latvijoje jis pats gyveno kelerius metus, išmoko latvių kalbą, susipažino su jų kultūra. „Atskirai nuo latvių mes laimingi nebūsime“, „Latviai praplėstų mūsų jėgas“ , – nuolat akcentavo filosofas, sakydamas, kad tradicijų ir kalbos reikšmę antroji išlikusi gyva baltų tauta supranta kur kas geriau, nei lietuviai: „Jie amžinai gyvena žūties akivaizdoje“, – kalbėjo A. Juozaitis

Vėliau į salės užduotą klausimą apie tai, kokius darbus jis nuveiktų pirmiausiai, jeigu būtų išrinktas Lietuvos prezidentu, A. Juozaitis atsakė, kad siektų į valstybinę Lietuvos vėliavą grąžinti Vytį, o mūsų trispalvę paliktų namų vėliava, nes baltarusiai kur kas sėkmingiau nei mes įsisavina LDK palikimą laikydami save tiesioginiais LDK paveldėtojais ir net vienas garsiausių šių laikų pasaulio istorikų Norman Davies, parašęs „Europos istoriją“, rašydamas apie pradingusias karalystes, būtent Lukašenką įvardina, kaip paskutinį LDK teritorijos kunigaikštį.

Rašytojas sulaukė daugybės klausimų. Jo teiravosi ir apie dvigubą pilietybę, prieš kurią A. Juozaitis kategoriškai pasisako, nes dvigubos pilietybės įvedimas ne tik nesustabdys, bet Lotynų Amerikos pavyzdžius matant, greičiau paskatins emigraciją. A. Juozaitis plačiai kalbėjo apie Lietuvio pasą, kuris garantuotų emigrantams galimybę bet kada sugrįžti į Tėvynę, o jų vaikams – galimybę mokytis ir naudotis švietimo ir socialiniais krepšeliais mūsų mokyklose ir ligoninėse.

Susitikime dalyvavo apie šimtas žmonių.

Išsamiau – šeštadienio „Anykštoje“