Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas Algirdas Reipas sako, kad šiukšlių sąvartynuose mažėja natūraliai, o didinamas mokestis tik brangina paslaugą gyventojams.
„Jis visą laiką mažėjo, net kai ir sąvartyno mokesčio nebuvo. Šalinamų atliekų kiekis mažėjo natūraliai (…) Dabar pamatėme, kad nors nepadidėjo, o ir sumažėjo šalinamų atliekų kiekis, bet kadangi mokestis didėjo penkis kartus (nuo 2022 metų – BNS), tai akivaizdu, kad ir mažesnį atliekų kiekį jis pavertė didesniu pinigų kiekiu, kurį reikia sumokėti valstybei. Vartotojai, gyventojai tą mokestį ir sumokės“, – BNS kalbėjo A. Reipas.
Anot jo, nuo šių metų atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai brango 40 proc. A. Reipas neabejoja, kad įkainiai didinami dėl mokesčio: „Jis (brangimas – BNS) susijęs su sąvartyno mokesčiu, neabejotinai“.
Seimui 2021 metų pabaigoje priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose didėjo nuo 10 iki 15 eurų, o nuo 2023 metų – nuo 15 iki 50 eurų už toną.
Pataisas inicijavusios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS sakė, kad šiuo metu dar neaišku, kaip padidėjęs įkainis paveikė gyventojus, nes visi duomenys bus gauti ir įvertinti iki šių metų pabaigos.
„Kadangi atliekų tvarkytojai duomenis apie sutvarkytus atliekų kiekius ir apie sumokėtą mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai iki kovo pirmos dienos, agentūra tų duomenų teisingumą vertina iki 2024 metų pabaigos “, – BNS teigė V. Slavinskienė.
„Tuomet bus galima pasakyti, ar padarė kažkokį poveikį mokesčio pakėlimas ir kokį, kai kalbame apie poveikį gyventojams – už atliekų tvarkymą kiek jiems pakito“, – pridūrė ji.
Duomenys, anot V. Slavinskienės, taip pat padės įvertinti, ar didesnis mokestis padeda siekti tikslo iki 2030 metų sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų: 2020-aisiais ši dalis buvo 17 procentų.
„Tai yra svarbiausias siekis (…). Tas (mokestis – BNS) turėtų įtakoti būtent šio tikslo pasiekimui. Kadangi tai yra žemiausias laiptelis visoje atliekų tvarkymo hierarchijoje, šalinimas sąvartyne, lyginant su kitais, labiau prioritetiniais būdais, tai dėl to tas mokestis turi būti brangesnis už kitus sutvarkymo būdus“, – teigė V. Slavinskienė.
A. Reipas sako, kad kitų būdų atliekoms tvarkyti nėra, nes deginimo pajėgumai išnaudoti, o pakuočių perdirbimas nėra efektyvus.
„Tu tiesiog neturi jokios kitos galimybės, kur tas atliekas dėti, čia toks užburtas ratas: deginti nėra kur, šalinimui – sąvartyno mokestis, alternatyvų daugiau nėra. Vartotojas atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje“, – BNS sakė asociacijos viceprezidentas.
Jo teigimu, per metus teigiamos mokesčio įtakos nebuvo, nes šiukšlių kiekį sąvartynuose mažina ne jis, o perdirbimas ar pakuočių gamintojų reguliavimas.
„Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė, nes jai daro visai kiti aspektai: ar yra perdirbimo pajėgumai, ar yra reguliavimas ir įpareigojimas gamintojams ir importuotojams tvarkyti, ir kiek tvarkyti tų atliekų“, – BNS sakė A. Reipas.
Anot jo, nuo 2026 metų mokestis dar labiau didės, nes bus taikomas didesniems šiukšlių kiekiams – šiuo metu jis dar negalioja sąvartynų perdengimui naudojamoms atliekoms, kurios sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų.
„Daug atliekų komunalinių naudojame sąvartynų perdengimui, šitoje vietoje iš tiesų dar mokestis neįsigaliojo, jis dar įsigalios tik nuo 2026 metų pabaigos, kai bus apmokestintos visos – nesvarbu, šalinamos ar ne – atliekos, naudojamos perdengimui ar kitiems tikslams, atsiduriančioms sąvartyne. Tikrosios šio mokesčio įtakos visai kainodarai dabar nepamatėme“, – kalbėjo A. Reipas.
Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad didesnis įkainis taip pat sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, jie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.
Savivaldybės rajono taryba yra patvirtinusi monopolinę savo valdomos bendrovės komunalinių paslaugų-t.y. buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo iš gyventojų vykdymą.
Čia tuo bendrovė ir jos vadovai, būdami politinio pasitikėjimo pagrindu deleguoti vykdyti vadovo pareigas, naudojasi kainos apskaičiavimu ir pateikimu paslaugų gavėjams, be rūpesčio optimizuoti savo veiklis sąnaudas ir efektyviai ir racionaliai teikti pavestas iš savivaldybės paslaugas gyventojams.
Tereikia, kad į komunalinių paslaugų teikimo rinką rajone būtų įleisti ne rajono politikų (savivaldybės) valdomi teikėjai, t.y. buitinių atliekų surinkėjai ir vežėjai, tai kaina gyventojams bent trečdaliu būtų mažesnė ir galimai paslaugų kokybė aukštesnė.
Gaila, kad gyventojų pasitikėjimą gavę politikai rūpinasi tik partijoms naudingais sprendimais, apkraudami privalomai didesniais mokesčiais.
kad nepatikrintu kur savo siuksles kavoji ,uzsimane mat erelis valstybe proto pamokint
esate liandzberginykas iki kaulu pagrindu
Ar žinote kad Lietuva importuoja šiukšles ir Rusijos?????? cirkas
KIEK LEISIMES APVOGINEJAMI ,JUK DAUGELIS SIUKSLIU NETURI O PRIVERSTI MOKETI KIEK KLANINIAI NUSTATE
Šiukšlių neturi tik tie,kurie jas rūšiuoja. Nes kokie 95% visų šiukšlių tinkamos perdirbimui. O už šiukšlių perdirbimą visi jau susimoka pirkdami bet kuria prekę,tai yra įtraukta į prekės kainą. Šitie vagys verčia 2 kartus susimokėti už tą patį.
Atviras pinigų plovimas. Už kiekvienos pakuotės perdirbimą moka gamintojai – tiksliau suma už pakuočių perdirbimą jau įtraukta į prekės kainą,kurią sumoka pirkėjas.
Apie kokius sąvartynų mokesčius čia kliedi??? Kodėl šiukšlės užuot keliavusios į rūšiavimo ir perdirbimo įmones – keliauja į sąvartynus??? Ar nėra taip,kad šiukšlių vežėjų mafija tyčia viska verčia į sąvartynus,kad vėliau už tai galėtų iš žmonių (net ir tų,kurie šiukšles rūšiuoja) prisidengdami kažkokiais mistiniais sąvartynų mokesčiais imti pinigus už nieką.
Pažiūrėkit į nelogiškus šiukšlių išvežmo grafikus – mišrias atliekas veža po kelis kart į mėnesį,o rūšiuojamas tik kartą į mėnesį – ant kiek tai yra absurdas!!! Tai skatinimas žmonių nerūšiuoti – rūšiuojamų konteineriai visada pilni,žmonės net išrūšiavę priversti mesti į mišrių atliekų konteinerius – nes tik tuos ir veža – nes tik už mišrių atliekų vežimą gali lupti pinigus.
Aš gyvenu nuosavam name,rūšiuoju ir kompostuoju atliekas – mišrių atliekų per metus tesusidaro 1,5 ar 2 konteineriukai,grubiai tariant pilnas 200l šiukšlių maišas. O sąskaitą už šiukšlių vežimą atsiunčia tarsi aš vienas į sąvartyną būčiau 20 tonų išvezes.
Rūšiuojamas turėtų vežti 2 kart į mėnesį o nerūšiuojamas tik 1 kartą į mėnesį. Tai būtų logiška – bet taip nebus,nes vagims nepelninga vežti perdirbti – užtat pelninga versti į sąvartynus ir už tai siūsti žmonėms kosmines sąskaitas.
Kaip čia yra, gentvilų aborto liekana sakė šiukšlių išvežimas gyventojams nebrangs.
Reikia uždrausti savartynams kišti pinigus visokioms investicijoms ir nereikės didinti vadinamo ,,vartų” mokesčio. Kai nėra ūkiškumo, tai kenčia gyventojai.
Tikros šiukšles sėdi seime 141 su nausedaite.
Mum išgelbas na šitu seima vagiu tik ruskis atajis mumi išvaduot, užkurs šitiem aferiūgam tykru pirti jau artimeusiu metu
durneli tave kariuomenę išvados.