Įsivaizduokite gan dažną situaciją: tarkime, Jonas dirba šaltkalviu neblogai besiverčiančiame autoservise. Ir darbas, ir visas verslas klostosi neblogai, todėl Jonas patenkintas. Tiesa, per mėnesį oficialiai jis teuždirba 190 eurų, o likusius gauna „vokelyje“ – taip jį elgtis įkalbėjo serviso savininkas, ir, atrodo, visiems taip gerai.
Toks Jonas savo įmonėje – ne vienas. Tik direktorius, buhalterė ir vadybininkas gauna didesnius atlyginimus. O jie – „paprasti“ meistrai – gauna mažesnius atlyginimus nei šiuo metu yra patvirtinta minimali mėnesinė alga. Direktorius juos užregistravo „ant pusės etato“ – juk dar jauni.
Tačiau tokios įmonės kelia įtarimų valstybės institucijoms, kontroliuojančioms mokesčius ir darbo santykius. O kodėl? Juk tai – asmeninis susitarimas ir niekam dėl to skaudėti neturėtų, tik laiką gaišina ir pagalius verslui į ratus kaišioja. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo pensijai
Kova su šešėliu aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvieno žmogaus gyvenimui. Sutikdami gauti mažesnį nei minimali mėnesinė alga darbo užmokestį, žmonės kartu už tokį darbą „sutinka“ ir sukaupti mažiau stažo, kuris būtinas pensijai gauti. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Nuo liepos 1 dienos MMA pasiekė 380 eurų, taigi per metus reikia 4560 eurų. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.
„Sodra“ primena, kad būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama.
Vien pernai iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių kas ketvirtas neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo.
Taikiklyje – dešimtys tūkstančių įmonių
Aiškindamiesi, kodėl darbdaviai savo darbuotojams moka tokias mažas algas, ir ar yra galimybių jas padidinti, „Sodros“ įmokų specialistai daugiau nei 36 tūkstančiams įmonių išsiuntė anketas. Jose buvo prašoma pateikti informaciją apie darbo laiko apskaitą, personalo valdymą, veiklos procesus, finansų specifiką ir panašiai.
Dar apie 6 tūkstančius įmonių vadovų sulauks net didesnio mokesčių prievaizdų dėmesio: jie turės skirti laiko į klausimus atsakyti susitikę su „Sodros“ darbuotojais tiesiogiai. Taigi iš viso po padidinamuoju stiklu – apie 42 tūkstančius įmonių visoje Lietuvoje.
Patikrinimai nemalonūs, tačiau efektas – akivaizdus
Pasak „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, išnagrinėjus informaciją ir kilus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kvies įmonių vadovus į pokalbius, kuriuose bus vertinama klausimynuose pateikta informacija, ar duomenys tikslūs, ar nebandoma suklaidinti specialistų.
„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja – darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą, kitus procesus įmonėje“, – pastebi M. Sinkevičius.
Darbą palengvina tai, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos kontroliuojančios įstaigos aktyviai keičiasi informacija: „Sodra“ duomenis gali perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistams, kurie išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistams, kurie prižiūri darbuotojų darbo sąlygų ir darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.
Ankstesni rezultatai skatina dirbti toliau
„Sodros“ duomenimis, pirmojo etapo metu, nuo 2015 m. pavasario iš šešėlio pavyko „ištraukti“ iki 68 mln. Eur darbo užmokesčio (DU), o iš šios sumos – iki 27 mln. Eur mokesčių, nevertinant natūralaus atlyginimų augimo. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2015-aisiais pasistiebė 7 proc., atlyginimai stebimose įmonėse šoktelėjo 15–17 proc. Tokių rezultatų pasiekė jėgas suvienijusios „Sodra“, VMI ir VDI.
Jei būtų eliminuotas vidutinis darbo užmokesčio augimas 7 proc., DU pokytis stebėtose įmonėse per metus sudarytų 40 mln. Eur, o mokesčiai – 16 mln. Eur.
Į bendrąjį rizikingų įmonių sąrašą pernai taip pat pateko apie 40 tūkst. įmonių, kuriose 2015 metų pradžioje dirbo beveik 300 tūkst. žmonių. Daugiau nei 120 tūkst. tų įmonių darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį, o po metų, 2016 m. kovą, tokių darbuotojų skaičius stebėtose įmonėse sumažėjo 20 tūkst. – iki 99,5 tūkst.
„Sodra“ nuodugnius stebėjimus ir platesnius veiksmus atliko daugiau nei 3,7 tūkst. įmonių, kuriose tuomet dirbo apie 66 tūkst. darbuotojų, o 25 tūkst. iš jų gavo mažiau nei MMA. Per metus tokių darbuotojų sumažėjo 6 tūkst. – iki 19 tūkst., o jų atlyginimai išaugo 17 proc.
„Nuo žmonių sąmoningumo ir elgesio mokant mokesčius priklauso, kiek galime pasirūpinti socialiai pažeidžiamiausiais piliečiais. Labai tikiuosi, kad naujoji „Sodros“ stebėsenos sistema bus teigiamas impulsas darbo rinkai ir nelegalaus užmokesčio dydžiai nuolatos mažės“, – pabrėžia ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
