Baigdamas darbą tryliktasis Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į įstatymas įrašydamas keturias naujas progas ir pakeisdamas dviejų pavadinimą bei datą.
Pagal priimtas pataisas, pirmasis liepos šeštadienis Lietuvoje bus minimas kaip Giminių diena, rugsėjo trečiasis šeštadienis – kaip Miškininkų diena, lapkričio 12-oji – kaip Karjeros specialistų diena, o gruodžio 7-oji – kaip Nacionalinė vyno kultūros diena.
Be to, Seimas nutarė Kultūros dieną perkelti į rugsėjo 22-ąją, o balandžio 15-ąją minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną.
Už šiuos pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, vienas susilaikė.
Pakeitimus dėl Kultūros ir Meno dienų inicijavęs tuometinis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad balandžio 15-oji turėtų būti Pasaulinio meno diena, nes ši data susijusi su italų renesanso tapytojo, architekto, poeto, skulptoriaus, inžinieriaus, išradėjo Leonardo da Vincio (Leonardo da Vinčio) vardu, o Kultūros dieną reikėtų minėti rugsėjo 22 dieną, nes tai yra Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo diena.
„Taip mes išspręsime tą rebusą su buvusia Kultūros diena, kuri dabar siejama su Donecko užgrobikais, kas buvo pasakota ir aiškinta pateikimo metu. Kartu tikrai nusilenksime mūsų genijui M. K. Čiurlioniui, juolab kad tuoj pat švęsime jo 150-ąsias gimimo metines. Taigi rugsėjo 22-oji, jeigu būtų paskelbta Kultūros diena, būtų tikrai labai labai didelė dovana visiems kultūros žmonėms“, – per projekto svarstymą sakė V. Juozapaitis.
Anot jo, Kultūros dieną reikia pervadinti dėl to, kad Rusija buvo viena pasaulinės Kultūros dienos iniciatorių, ji pavertė šią datą savo propagandos dalimi, o tradiciškai per Kultūros dieną kelta Taikos vėliava plevėsavo ir Donecko karo zonoje, patvirtindama imperialistinius tikslus.
Gruodžio 7-ąją minėti kaip Nacionalinė vyno kultūros dieną pasiūlęs Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad tą dieną 2021 metais Europos Sąjunga (ES) pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi.
„Lietuvos įtraukimas į ES vyndarystės žemėlapį buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje“, – teigė jis.
Minėti Giminių dieną pasiūlė „valstietis“ Giedrius Surplys. Anot jo, taip būtų didinamas visuomenės dėmesys savo giminės ryšiams išlaikyti, domėtis jos istorija, stiprinamas bendruomeniškumas ir pasididžiavimas savo šaknimis, kultūra, papročiais ir vertybėmis.
Miškininkų dienos minėjimas įtrauktas konservatoriaus Justino Urbanavičiaus iniciatyva, siekiant pagerbti miškininko profesiją, atkreipti dėmesį į jų darbus.
Karjeros specialistų diena įteisinta Lietuvos karjeros specialistų asociacijos iniciatyva ir „valstiečio“ Deivido Labanavičiaus siūlymu. Jo teigimu, tai galėtų paskatinti žmones užsiimti savo tikslingu karjeros projektavimu.
„Aš siūlyčiau tiesiog pavadinimą keisti – ne Karjeros specialisto, o Karjeristo diena“, – svarstant šį projektą ironizavo Seimo narys Artūras Skardžius.
„Aš kolegai siūlyčiau įregistruoti Vaikštančio į Seimą per visas partijas dieną. Tikrai pritarsiu“, – jam atkirto premjerė Ingrida Šimonytė.
A. Skardžius yra buvęs Naujosios sąjungos (socialliberalų), Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos regionų partijos, Darbo partijos nariu. Dabar jis priklauso partijai „Nemuno aušra“.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme 92 datos minimos kaip atmintinos dienos.
