„Juk susirinkome ne į šermenis, susirinkome mane išleisti į gyvenimą“, – braukdamas ašarą sakė buvęs Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas Sakralinio meno centre atsisveikindamas su anykštėnais.
Sekmadienį klebonas laikė paskutines šv. Mišias Anykščiuose.
„Juk susirinkome ne į šermenis, susirinkome mane išleisti į gyvenimą“, – braukdamas ašarą sakė buvęs Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas Sakralinio meno centre atsisveikindamas su anykštėnais. Sekmadienį klebonas laikė paskutines šv. Mišias Anykščiuose.
„Visą vasarą sode buvo daugybė paukščių, o vakar apsidairiau ir supratau, kad jų jau nebėra. Koks sutapimas – išskrenda paukščiai, tuo pat metu ir jūs mus paliekate“, – kalbėjo vakaro „Anykščiuose prabėgę metai“ vedėjas Antanas Žemaitis. Kaip Anykščių Menų centro vadovas Tomas Tuskenis sakė, būtent A. Žemaitis vienas pirmųjų sutiko prieš 18 metų Anykščiuose dirbti pradėjusį kleboną.
„Mus keliai suvedė 1977 metais, kai nuvykome į Kupiškio parapiją aplankyti žmonos dėdės monsinjoro Klemenso Gutausko. Ten mes radome neįtikėtinai gyvybingą vikarą, kurio juoką prisimenu iki šiol lyg užfiksuotą magnetofono juostelėje“, – prisiminimais dalijosi A. Žemaitis.
Kupiškyje St. Krumpliauskas dirbo ketverius metus ir, pasak jo, buvo aktyviai stebimas saugumo struktūrų. „Kadangi daug dirbau su jaunimu, Kupiškio dekanui dėl mano elgesio teko ne kartą aiškintis. Tačiau jis žinojo, kaip išsisukti – sakydavo, jog Stanislovas – suaugęs žmogus, supranta, ką daro, tegu pats ir atsako…“, – prisiminimais dalijosi dabar jau būsimas Dusetų ir Antalieptės parapijų klebonas St. Krumpliauskas.
Popietės vedėjo paklaustas, kas labiausiai įsiminė iš darbo Anykščiuose, kanauninkas kalbėjo: „Anyškštėnai labai pamaldūs, atvykęs čia pirmiausiai tai pastebėjau. Aišku, per ilgus darbo metus sulaukiau ir kritikos, ir nepagrįstų kaltinimų, tačiau, kai prispiria bėda, anykštėnai moka susivienyti ir problemą išsprendžia. Taip atsitiko ir su žymiaisiais bažnyčios vargonais – kai reikėjo, rajono verslininkai padėjo ir atvežti juos iš Anglijos, ir iškrauti, ir sumontuoti“.
Atsisveikinimo renginyje buvo prisiminta, ką kanauninkas palieka Anykščiams – taip ir analogų Lietuvoje neturintys vargonai, ir kasmetinis vargonų festivalis, ir bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, kurios įrengimui šventovėje ne tik kad neprieštaravo klebonas, bet ją ir skatino. Ir tai tik keli dalykai, ko St. Krumpliauskas neišsiveš su savimi…
Prisiminimais apie kanauninką dalijosi rašytojas Vygantas Račkaitis, pasakojęs apie septynerius metus ėjusio laikraščio „Iš tiesų“ leidybą, apie St. Krumpliausko indėlį, kad monsinjoro Alberto Talačkos paveikslų kolekcija rastų „namus“ kalbėjo menotyrininkė Dalia Tarandaitė.
Renginio metu koncertavo bažnyčios choras „Salve Cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė).
Kad vakaras nesibaigtų ypač liūdnai, atsisveikindamas su anykštėnais ir jiems dėkodamas už kartu praleistus metus, kanauninkas grįžo į šių dienų realijas: „Gyvenk gražiai ir neprieštaraukit Lajų tako statybai, jeigu galima gauti europinių pinigų ir juos kažkur investuoti, tai ir darykit taip…“, – nors ir susigraudinęs juokavo kanauninkas St. Krumpliauskas.
Sekmadienį klebonas laikė paskutines mišias Anykščiuose, o vakare miesto verslininkai, įstaigų vadovai, politikai taurei vyno buvo pakvieti į verslo ir laisvalaikio centrą „Keturi kalnai“.
