Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio miškininkas Kęstutis Bilbokas negalėjo atsakyti, ar savivaldybė bei komunalininkai būtų prašę miškininkų padovanoti medelių, tinkančių viešosioms erdvėms.
Šiais metais jau ne kartą rajoną palietė gamtos stichijos: pavasario snygis, stiprus vėjas, lietus, padariusios žalos tiek gamtai, tiek gyventojams.
Klausiame: ar jums praūžusios stichijos padarė žalos? Ar bijote audrų? Kaip nuo jų saugotės? Ar netrūksta pranešimų apie artėjančias stichijas?
Kęstutis BILBOKAS, miškininkas:
„Žiūrint, kokio lygio stichija, – jei ji praeis pro šalį, tai ir praeis, o jei ne – daryk, ką nori. Būna, kad hektarais medžiai išversti, išlaužyti, nė vieno sveiko nelieka. Kai buvo uraganas Anatolijus, jis praktiškai viską sulygino, tokie nieko nepalieka: kas bus, kas stovės, tą ir nuneš.
Jei nuo didesnio vėjo, – taip, galima apsisaugoti uždengiant automobilį ar panašiomis priemonėmis. Esame informaciją, ženklus iškabinę, kad lankytojai, esant stipriam vėjui, nebūtų miške, įspėjame savo darbuotojus, niekada nesiunčiame į mišką dirbti, laukiam, kol praeis.
Anykščius audros pakankamai aplenkia. Kai Anatolijus, Elvinas ėjo, buvo virš girios viesulai susisukę, tai ratu girioje hektarais medžiai buvo nulaužti. Tokiu atveju jų niekas neišgelbės.
O šiaip daiktus susirenku, kad pas kaimynus nenuneštų. Pasižiūriu žemėlapį, radarus, per kurią vietą eina. Jei matau, kad pro Anykščius praeis, nereaguoju, jei matau, kad ateina tiesiai, galima pasirūpinti savo turtu. Skaitmeninis žemėlapis rodo, kuria kryptimi audra juda, – tuo ir vadovaujuosi.“
Ne į temą, bet šiam žmogui didžiulė pagarba už visą darbą, kurį jis įdėjo vardan miškų saugojimo ir plėtimo. Miškininkas vertas URĖDO vardo.
Kestutis Baibokas ieško kūr dingo myškai miškuose.
Kai pranesa stipru veja tai skalbinius is balkono susinesu vidun , o tai butu nuplesti ir isnesioti po miesta ir nesaziningi zmones juos pasisavintu ir devetu kaip savus .