„Auksinio batelio” kūrėja pagerbta gimtinėje

Prieš 120 metų – 1895 m. gruodžio 12-ąją gimusi rašytoja Bronė Buivydaitė – Tyrų Duktė sekmadienį paminėta gimtajame miestelyje – Svėdasuose. Melstasi už ją Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, jaukia liepsnele spingsinti žvakelė įžiebta prie jos menamo tėviškės namo, kūrėjos vardu pavadintoje aikštėje, apie gyvenimą ir raštus, kaip ir dera, kalbėta bibliotekoje.

Apie rašytojos gimties Svėdasuose lemtį, tėvų apsisprendimą pardavus būstą patogioje prekyboje vietoje keltis į didesnį Anykščių miestą, apie tėvelio Stepono Buitvydo (tokia tikroji pavardė) emigraciją į Pietų Afriką, kur ir pražuvo amžinai. Motinos ir trijų dukrų gyvenimą mieste prie Šventosios, kurį taip įtaigiai nupasakojo autobiografinėse knygose. Mokslus ėjo Utenoje, baigė gimnaziją Voroneže, lavinosi „Saulės” buhalterijos kursuose, mokytojavo Panevėžyje, Alytuje, pergyveno karą, o kuomet sovietai 1948 m. areštavo vyrą, sugrįžo į Anykščius, kur žaliame namelyje prie Šaltupio tėkmės praleido likusius ilgo gyvenimo dešimtmečius. Apie rašytojos kūrybą į vaikų ir vyresniųjų širdis smingančia taiklia ir pamokančia laiko dvasia. Tai vis muziejininkė, rašytojos gyvenimo tikriausia žinovė Alma Ambraškaitė kalbėjo.

Raimondas Guobis pastebėjo taip reikalingą mažesniesiems turtu ir galimybėmis padrąsinti apysaką „Auksinis batelis“. Apie pagrindinio herojaus, kuklios, neturtingos našlės sūnelio, gyvenimą, mokslus iš smarkuolių draugužių patiriamas skriaudas, pavojus ir kruopštų, kantrų norą mokytis amato, tapsmą puikiu kurpiumi, kurs savo gebėjimo ko reikia gyvenime pelnu ir dar kilties galimybę dirbti ir uždirbti suteikia. Jis taip pat kalbėjo apie svėdasietiškus motyvus šiame kūrinyje, apie bandymus mažinti socialinę atskirtį nuo pat XIX amžiaus vidurio, apie Adolfą Kolpingą, Jurgį Matulaitį, Kazimierą Paltaroką, apie popiežiaus Leono XIII encikliką „Rerum novarum“, apie Romano Gary „Aušros pažadą“.

Apie neturtingųjų galimybes šiandien įtaigiai kalbėjo socialinio pasaulio specialistas Donaldas Vaičiūnas. Sunku, bet siekiančiam įmanoma beveik viskas. Apie rašytojos kūrybos svarbą žodį tarė ir svėdasiškė, literatūros tyrinėtoja dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė, smuiku grojo Vasarė Budreikaitė, bibliotekininkės Astos Medinienės vadovaujamos, jos kolegei Daliai Paulavičienei asistuojant, buvusiam „Vežimo teatro“ aktoriui Vidmantui Pilkauskui patariant, pasirengę vaikų lėlių teatro trupės vaidilos suvaidino Bronės Buivydaitės vaizdelį „Jaučio troba“. Smagi, pamokanti istorija apie trobą statantį jautį, jam nepagelbėjusius, bet žiemą visgi į namelį įsiprašius – aviną, ožį, žąsiną, gaidį ir visos šitos bičiulystės naudą į namelį  įsibrovus  klastingam vilkui. Bičiulystė gi visas negandas nugali.