JAV federalinėms įstaigoms gresia dalinis uždarymas

JAV federalinių įstaigų federalinių įstaigų dalinio uždarymo grėsmė sekmadienį padidėjo, Baltiesiems rūmams nesitraukiant nuo reikalavimo, kad Kongresas turi skirti 5 mlrd. dolerių (4,43 mlrd. eurų) pastatyti tvorai palei sieną su Meksika, nors šiam projektui priešinasi didelė dalis abiejų partijų įstatymų leidėjų.

Jeigu nebus pasiektas susitarimas, dalis federalinių tarnybų nuo šeštadienio vidurnakčio turės užsidaryti.

„Darysime viską, kas būtina pasienio tvorai pastatyti, kad sustabdytume šią tebevykstančią neteisėtos migracijos krizę“, – sekmadienį sakė Baltųjų rūmų aukšto rango patarėjas Stephenas Milleris (Stivenas Mileris).

Paklaustas, ar tai reikš vyriausybinių įstaigų uždarymą, jis atsakė: „Jeigu iki to prieisime – žinoma.“

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praeitą savaitę pareiškė, kad „didžiuotųsi“, jeigu tektų imtis valstybinių tarnybų uždarymo, kad Kongresas būtų priverstas patvirtinti 5 mlrd. dolerių asignaciją ir būtų išpildytas jo rinkimų kampanijos pažadas atsitverti nuo Meksikos. Vis dėlto prezidentas tuo metu respublikonų kontroliuojamame Kongrese neturėjo pakankamo palaikymo, kad tai pasiektų.

Abi Kongreso partijos užsiminė, kad D. Trumpas dabar turi atlikti kitą žingsnį, siekiant išeiti iš aklavietės. Atstovų rūmai dėl ilgojo savaitgalio atostogų į posėdžius sugrįš tik trečiadienį vakare. Senatas susirinks pirmadienį po trijų nedarbo dienų.

Kongreso demokratų lyderiai – senatorius Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) ir Atstovų Rūmų narė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi)– siūlė šiam projektui skirti ne daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių (1,42 mlrd. eurų), kaip nurodyta abiejų partijų senatorių parengtame teisės akto projekte. Šie pinigai būtų skiriami ne naujos sienos statyboms, o esamos tvoros atnaujinimui ir kitoms sienos apsaugos priemonėms. Demokratai taip pat siūlė tiesiog palikti ankstesnį finansavimą – 1,3 mlrd. dolerių (1,15 mlrd. eurų).

Sekmadienį Ch. Schumeras neatrodė linkęs nusileisti ir sakė, kad nuo D. Trumpo priklausys, ar įvyks dalinis federalinės vyriausybės uždarymas, o tūkstančiai įstaigų darbuotojų šventes praleis namuose, be atlyginimų.

Tai paveiktų apie ketvirtadalį federalinių įstaigų, įskaitant Krašto saugumo, Susisiekimo, Žemės ūkio, Valstybės ir Teisingumo departamentus, taip pat nacionalinius parkus.

„Jis (D. Trumpas) negaus tos tvoros jokiu pavidalu“, – perspėjo Ch. Schumeras.

Prezidentas iki penktadienio demokratų pasiūlymo nepriėmė, bet ir jo neatmetė, pareiškęs, kad turi jį išnagrinėti. Kad projektas būtų priimtas, D. Trumpui bet kuriuo atveju reikės demokratų balsų – tiek dabar, tiek ateinančiais metais.

Trečiasis pagal rangą Senato respublikonas Johnas Barrasso (Džonas Barasas) sakė, kad jo partija tebeturi vilčių pateikti pasiūlymą, priimtiną D. Trumpui ir abiem Kongreso rūmams. Jo nuomone, galėtų būti parengtas tarpinis teisės aktas, pratęsiantis finansavimą iki sausio, arba ilgiau galiosiantis dokumentas, pagal kurį būtų skirta pinigų sienos apsaugai.

„Yra daug dalykų, kuriuos reikia nuveikti dėl sienos saugumo, – aiškino senatorius. – Vienas jų – fizinė užtvara, bet taip pat technologijos, žmogiškieji ištekliai, teisėsauga, visi šie dalykai. Mūsų dabartiniai įstatymai tam tikra prasme yra paskata žmonėms atvykti į šią šalį neteisėtai – ir jie daro tai smarkiai rizikuodami ir, ko gera, smarkiai nukentėdami.“

Respublikonų senatorė Susan Collins (Siuzan Kolins) savo ruožtu ragino Senatą iš naujo išnagrinėti anksčiau šiais metais jos kartu su kitais siūlytą projektą, numatantį, kad sienos apsaugai būtų skirta 2,5 mlrd. dolerių (2,21 mlrd. eurų). Pagal šį planą numatoma skirti pinigų tiek D. Trumpo reikalaujamos sienos statybai, tiek technologijoms ir pasienio patruliams.

Ch. Schumeras nesutiko atsakyti, ar demokratai bus linkę nagrinėti kokius nors kitus pasiūlymus, išskyrus du pasirinkimus, pateiktus jo ir N. Pelosi.

Respublikonai „turėtų prisidėti prie mūsų dėl vieno iš šių dviejų pasiūlymų – tokiu atveju surinktume daugiau balsų negu reikia ir išvengtume uždarymo“, sakė jis.

„Tuomet, jeigu prezidentas norės kalbėtis dėl sienos ateinančiais metais, jis gali tai daryti. Nemanau, kad jis ją gaus. Tačiau jis neturėtų naudotis nekaltais darbuotojais kaip įkaitais dėl savo ožiavimosi“, – pridūrė R. Schumeras.