Balandžio 1-oji – Juokų, arba melagių, diena. Dar mūsų senoliai tikėjo, kad jei pokštas pavyks, prasidedantys pavasario darbai bus sėkmingi. „Anykšta“ pašnekovų prašė prisiminti „geriausią“ melą, kuriuo jie patikėję. Taip pat klausė, ar patiems yra pavykę ką nors apgauti, meluoja jie balandžio 1-ąją ar ne.
Laima JUZĖNIENĖ, Anykščių J. Biliūno gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja:
– Visada laukdavau šios dienos. Šeimoje būdavo tradicija ką nors apgauti tą dieną, ypač iš ryto, kol dar nebūdavom „atsigavę“ po miegučio. Bet mama sakydavo, kad tikras „aprilis“ tik tada, kai kur nusiunti pasižiūrėti, patikrinti, o ne dirstelti veidrodin, jog „išsitepus“.
Mielai prisimenu balandžio 1-ąją, kai sugalvojom su mokinukais šią dieną paminėti pagal prancūzų papročius. Apgauta „auka“ būna ta, prie kurios prisegama iškirpta žuvytė, o dar tiksliau – nupiešti jos griaučiai. Smagu buvo, kai tyliai tyliai prisėlindavę prikabindavo tą „atributą“ prie visiškai nieko nepajutusiojo. Nežinantiems šios tradicijos buvo ne tik keista, bet ir juokinga. O apgautajam, nejaukiai pasijutusiam, paaiškindavom, jog tai „Poisson d’avril“ (balandžio žuvis).
Šią dieną pameluoti mėgstu, nors mano esminiai principai yra atvirumas ir nuoširdumas. Šiandien rytą, vakar išvykusiam svečiui anksti parašau žinutę, ar nepasigedo vieno daikto, kurį paliko. Tuoj pat skambutis : „Ką palikau?“,, Ogi „aprilis,“- sakau.
