Baltijos kelio 30-mečio renginyje Anykščiuose trispalvę kėlė gydytoja Ledina Kaladienė.
1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją daugiau kaip milijoną žmonių nuo Vilniaus iki Talino subūręs Baltijos kelias pasaulyje tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo simboliu. Švenčiant Baltijos kelio 30-metį, Anykščiuose penktadienį surengtas teatralizuotas renginys ,,Prisminimų keliu“, o tos pačios dienos vakarą anykštėnai dar kartą rankomis susikibo magistralėje Vilnius – Panevėžys, ties Juodos upe, šalia medinio kryžiaus, ženklinančio vietą, kurioje Baltijos kelyje stovėjo 1989-aisiais metais.
Ketvirtadienį, sveikindamas gyventojus su Baltijos kelio 30-mečiu, į Anykščius užsuko Laisvės autobusiukas. Šis autobusiukas rugpjūčio 21 – 23 dienomis lankėsi visuose Utenos apskrities savivaldybių centruose. Laisvės autobusiukas – Utenos kultūros centro projektas. Po apskritį keliaujantis autobusiukas papuoštas Baltijos kelio simboliais bei visų apskrities savivaldybių herbais.
,,Važiuodami po savivaldybes, kviečiame žmones rašyti palinkėjimus Laisvai Tėvynei. Šiuos palinkėjimus saugosime kitiems jubiliejiniams Baltijos kelio renginiams“,- sakė Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. Laisvai Tėvynei surašytus žmonių palinkėjimus Utenos kultūros centras taip pat planuoja sudėti į planuojamą išleisti leidinį.
Utenos kultūros centro direktorius E.Druskinas sakė, kad Utenos apskrities savivaldybes vienijanti Laisvės autobusiuko kelionė – įžanga į dar vienos datos paminėjimą. 2020 metais sukaks 25-eri metai, kai buvo įsteigta Utenos apskritis.
Penktadienį Baltijos kelio dienos jubiliejus paminėtas Anykščiuose, šalia paminklo Laisvei. Į minėjimą susirinko kelios dešimtys daugiausia pagyvenusio amžiaus anykštėnų, tarp žmonių buvo galima pamatyti Seimo narį Sergejų Jovaišą, vos vieną kitą Anykščių rajono tarybos narį. Kai kurie žmonės su savimi atsinešė trispalves vėliavas, vaikus papuošė tautinių motyvų drabužiais.
Skambant Lietuvos himnui, trispalvę kėlė gydytoja Ledina Kaladienė. Į susirinkusius kreipėsi Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
,,30 metų – ilgas laikas. Turbūt dabar pusę Lietuvos sudaro populiacija, kuriai ši data yra tik istorija. Šiuo metu net sunku suvokti, kaip tuometiniams Sąjūdžio lyderiams pavyko suorganizuoti tokią akciją, nes tuo metu nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei interneto, bet du milijonai žmonių sugebėjo susiburti. Pamenu, šitiek Baltijos kelyje buvo suvažiavusių mašinų ir nebuvo nė vienos avarijos, nė vieno žuvusio. Kai pagalvoji – ką gali padaryti ta begalinė meilė Tėvynei, tas Laisvės troškulys“, – kalbėjo S.Obelevičius.
Renginį paįvairino teatralizuotas moksleivių pasirodymas, kuriame skambėjo muzika bei eilės apie Lietuvą.
Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus teatro studijos ,,Mes“ ( vadovė – režisierė Jolanta Pupkienė) į renginį atsinešė vėliavėlę, kurią jiems padovanojo šviesaus atminimo aktyvi Sąjūdžio laikų veikėja Aldona Daugilytė. Jai moksleiviai taip pat skyrė ir kūrinį.
Minint Baltijos kelio 30-metį, Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis parengė parodą ,,Baltijos keliu – į Laisvę!“. Virtualioje parodoje kviečiama susipažinti su įvairių kolektyvų, valstybinių įstaigų, politinių organizacijų dokumentais (oficialiais raštais, atsišaukimais, deklaracijomis, rezoliucijomis), gyventojų ir visuomenės veikėjų laiškais, telegramomis, mokslo ir politikos atstovų parengtomis studijomis, pranešimais ir straipsniais Molotovo-Ribentropo pakto bei „Baltijos kelio“ akcijos klausimais, paskaityti atsiliepimus spaudoje. Parodos lankytojai turi progą pamatyti šios Baltijos tautų akcijos fotografijas, vaizdo įrašus.
Atsiminimais ir įžvalgomis apie Baltijos kelią pasidalijo žymūs visuomenės veikėjai ir šios akcijos dalyviai, tarp jų ir pedagogė, švietimo organizatorė, politikė, kraštotyrininkė, Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė.
,,Anykštėnų kolona – lengvųjų automobilių ir autobusų virtinė – išsitęsė per aštuoniolika kilometrų. Kai pirmosios mašinos pasiekė Troškūnus, nedidelį miestelį Panevėžio kelyje, paskutinės dar nebuvo pajudėjusios iš Anykščių. Paskaičiavome, kad mūsų galėjo būti apie penkiolika tūkstančių, nes lengvųjų mašinų ekipažai buvo užpildyti, o dalis autobusų buvo pilni stovinčių.
Šiandien ši kolona atrodytų egzotiškai – „Žiguli“, „Moskvič,“ garsusis „Zaporožec,“ autobusai GAZ, KAG-1, KAG-3, legendinis PAZ, paskutinis tų laikų technikos žodis- LAZ – dabar dažnam nei girdėti, nei matyti.
Bet tuomet ši kolona, papuošta tautine atributika, plevėsuojančiomis trispalvėmis ir juodais kaspinais, atrodė jaudinamai. Mes vykome kurti istorijos.
Anykščių Sąjūdžio fotografas Alfredas Motiejūnas pirmas atvažiavo į Baltijos kelio trasą ir laukė mūsų, kad galėtų įamžinti istorines akimirkas: mūsų atvykimą, išsidėstymą per visus penkis kilometrus. Jis siekė, kad kuo daugiau žmonių pakliūtų „į kadrą“ ir liktų istorijai, kad būtų užfiksuotos mūsų nuotaikos, šypsenos, jaudulys ir džiugesys.
Anykštėnų trasa tęsėsi nuo 305 iki 310 kilometro, tarp kupiškėnų ir panevėžiečių. Sustojome petys petin, susikibome rankomis, iškėlę Trispalves ir savo pačių pagamintą Anykščių miesto vėliavą, kurioje buvo pavaizduotas istorinis Anykščių herbas – šv. Jonas Nepomukas, stovintis ant trijų arkų mūrinio tilto per Šventąją.
Tik dvidešimt minučių truko didžioji rankų jungtis, suvienijusi trijų okupuotų valstybių žmones, sujungusi jų sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Taikus protestas, priminęs visiems, kad II pasaulinis karas dar nepasibaigęs, kad Europoje XX a. pabaigoje tebėra agresoriaus užgrobtos šalys. Ir kad jos nori išsilaisvinti“, – prisiminimais apie istorinį Baltijos kelią virtualioje parodoje dalijasi I.Andrukaitienė. Parodą aplankyti galite čia:
http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/baltijos-keliu-i-laisve-lvna/exh-131.
Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse į ,,Anykštos“ redakciją paskambino šiuo metu sostinėje gyvenantis anykštėnas, fotomenininkas Vytautas Janulis. Fotografas sakė, kad prieš šią datą pervertė savo fotografijos archyvus, ieškodamas 1989 metais Baltijos kelyje užfiksuotų kadrų. Fotomenininkas sakė, kad ,,Anykštai“ atsiųstos jo fotografijos anksčiau niekur dar nebuvo publikuotos.
