Portalas „Delfi” publikuoja dailės ir architektūros istoriko, anykštėno Daliaus Baltrano tekstą apie medinės pilies šalia Anykščių statybas -„Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio”. Pateikiame ištrauką:
„Galų gale 2016 m. Vorutos piliakalnis tapo Anykščių valdininkijos butaforinių projektų grobiu, nekuklių finansinių interesų bei užgaidų auka. Piliakalnis ir jo aplinkinė teritorija paversti didžiule statybų aikštele itin stambiomis valstybinių pinigų sumomis į kairę ir į dešinę besišvaistantiems savivaldybės „kunigaikštukams“. Taip Lietuvos valstybės saugomas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas nedelsiant ir be jokių skrupulų paaukotas butaforinių turistinės-komercinės paskirties svetimkūnių statybai, sunaikinančiai jau savaime itin vertingą piliakalnio kraštovaizdinį savitumą, kuris yra autentiškas, išskirtinis, neįkainiojamas. O juk visiems su kultūros paveldosauga susiduriantiems žmonėms puikiausiai suprantama, kad neturint absoliučiai jokios ikonografinės vaizdinės medžiagos, konkrečių rašytinių šaltinių – svariai įrodančių ar netgi tik skurdžiai užsimenančių, kaip Vorutos pilis tolimoje pagonybės epochoje atrodė tikrovėje – tokia „atkuriamoji (!?) pilies“ statyba yra daugiau nei „nekaltas“ paveldosauginis ir teisinis chuliganizmas. Tai, švelniai tariant – Lietuvos piliakalnių 2017 metus juodu dryžiu paženklinantis ir lietuvišką paveldosaugą ciniškai „papuošiantis“ nusikaltimas, akivaizdžiai bylojantis ne apie Lietuvos unikalaus piliakalnių paveldo objekto puoselėjimą, bet atvirkščiai – konstatuojantis jo naikinimą.
Dabar, energingai diriguojant Anykščių rajono paskutiniajam „absoliutiniam monarchui“ Kęstučiui Tubiui, ant legendinio Vorutos piliakalnio išsijuosus vykdomos niekieno nekontroliuojamos barbariškos „Mindaugo karališkosios rezidencijos“ statybos. Lyg parazitinė kerpė ant senovinio medžio pažeisto kamieno sąmoningai auginamas „pilies“ simuliakras, vadovaujantis tik hipotetinėmis prielaidomis, grindžiamomis lakia archeologų, istorikų fantazija, remiantis nežinia kaip čia prikergtomis Rusijos Vakarų Sibiro pilių statybos tradicijomis ir pasitelkiant modernias XXI a. statybos medžiagas bei technologijas.”
