Verslo žmogus Kazimieras Jakutis sielos nepardavė pinigų vaikymuisi – jo dainos, poezija džiugina daugelį Lietuvos žmonių.Romualdo RAKAUSKO nuotr.
Anykščiuose gyvenantis bardas Kazimieras Jakutis blykstelėjo nauju, o gal kiek primirštu talentu – išleido knygą „Stapukioko daina“.
K.Jakutis puikiai pažįstamas ne tik anykštėnams – koncertuodamas yra apvažiavęs visą Lietuvą, todėl gerbėjų turi visur. Ne vieną koncertą yra surengęs ir Anykščiuose, beje, koncertus čia rengia visada nemokamai, su jo kūryba gali susipažinti visi, kurie tik turi noro.
Rugsėjo viduryje K.Jakutis išleido antrąją savo knygą. Prieš septynerius metus buvo pasirodžiusi jo poezijos knyga „Apeiginė liepa“. Šį kartą knyga nėra skirta tik poezijai – nemažą jos dalį užima novelės. Yra ir eilėraščių. Anykštėnams puikiai žinomas Vaižganto kūrybos tyrinėtojas Alfonsas Pakėnas šią knygą įvertino kaip kupina aukštaitiškos dvasios ir nuoširdumo.
„Kazimieras štai dabar skaitytojui pateikia novelių ir eilėraščių proza rinkinį „Stapukioko daina“. Novelės – tarsi maži buities kasdienybės paveikslai, lyg kokios aukštaitiškos akvarelės, nuskaidrintos paties Kazimiero sielos šviesa. O ta šviesa ateina iš vaikystės prisiminimų, mamos pasakojimų, skaudžios gyvenimo patirties, kelionių ir klajonių po pasaulį, kurį kaip niekas kitas trokšta pažinti ir kuriuo moka džiaugtis. Vaikystė, tėvai, namai, kaimas, kaimynai, kelionės – tai Kazimiero pasaulis, kurį jis geriausiai pažįsta ir kurį perkelia į savo kūrybos – dainų, eilėraščių ir prozos puslapius. Kazimieras – aukštaitis, ir tas aukštaitiškas atlapaširdiškumas, nuoširdumas, impulsyvumas atsispindi jo kūryboje. Jausmai išreikšti gyvai, giliai, stipriai, pasakojimas lengvas ir paprastas: novelės parašytos tarsi vienu atsikvėpimu – atrodo, tik pradėjai skaityti, o štai jau ir pabaiga. Ir dažnai ji būna labai netikėta, kas ir yra būdinga novelės žanrui. Kazimiero sakinys lyriškas, žodžiai tarsi aplipdyti naminės duonos trupiniais. Turi savo kvapą, savo ritmą, sklidini meniškosios energijos bei įvairiausių staigiai besikeičiančių būsenų. Visus tekstus- ir novelių, ir novelečių, ir kvietimų atvažiuoti į Poezijos Atlaidus Pagulby – tarsi žvaigždės šviesa blyškiai nušviečia aukštaitiška tarmė. Tai neatskiriama Kazimiero dvasios dalis, nes tai, kas tau duota natūraliai per pirmuosius vaiko metus – neužmirštama.“ – rašo A. Pakėnas.
Jau prasidėjo ir knygos pristatymo turas – pirmasis pristatymas numatytas Alantoje, netoli kurios ir yra K.Jakučio mylimas Pagulbis.
