Be pykčio ir be tendencijų

Pastaruoju metu Anykščiuose kilo nemažos diskusijos, sukeltos klausimo ar reikia rašytojui Juozui Baltušiui grąžinti miesto garbės piliečio statusą.
Šiuo klausimu nemažai buvo pasisakyta ir „Anykštoje”. Susipažinus su šiomis diskusijomis peršasi nuomonė, kad vertindami patį grąžinimo/negrąžinimo faktą daugelis pasisakiusiųjų diskutuoja ne tiek apie patį Anykščių garbės piliečio titulą ir jo reikšmę, bet apie tam tikrus savo pačių asmeninius išgyvenimus prisimenant jo gyventą epochą. Šie, pasipildydami meile ar nemeile rašytojo kūrybai bei laikotarpiui, kuriame gyveno ir kūrė rašytojas, išryškina teisuolišką norą kažką demaskuoti, atskleisti tikrąją tiesą.

Be pykčio ir be tendencijų

Pastaruoju metu Anykščiuose kilo nemažos diskusijos, sukeltos klausimo ar reikia rašytojui Juozui Baltušiui grąžinti miesto garbės piliečio statusą.
Šiuo klausimu nemažai buvo pasisakyta ir „Anykštoje”. Susipažinus su šiomis diskusijomis peršasi nuomonė, kad vertindami patį grąžinimo/negrąžinimo faktą daugelis pasisakiusiųjų diskutuoja ne tiek apie patį Anykščių garbės piliečio titulą ir jo reikšmę, bet apie tam tikrus savo pačių asmeninius išgyvenimus prisimenant jo gyventą epochą. Šie, pasipildydami meile ar nemeile rašytojo kūrybai bei laikotarpiui, kuriame gyveno ir kūrė rašytojas, išryškina teisuolišką norą kažką demaskuoti, atskleisti tikrąją tiesą.
Prieš pradėdamas dėstyti tam tikras nuostatas šiuo klausimu, noriu pasakyti, kad mano kartos mokykliniuose vadovėliuose J. Baltušio tekstų jau nebebuvo, nepaisant to esu pakankamai susipažinęs tiek su šio autoriau kūryba, tiek gyvenimo keliu.
Taigi šiek tiek minčių. Pirmiausiai, joks literatūros kritikas ar išsamiau su J. Baltušio kūryba susipažinęs asmuo negalėtų pasakyti, kad šis yra nevykęs kūrėjas ir žodžio meistras. Jo literatūrinio talento į dugną nenutempė nei jo kūryboje šmėžuojantys politiniai debesys, nei gimto kaimo beržynėliai ir klumpės, kurios lietuvių literatūrą ilgą laiką tempė žemyn. Žinoma, sovietmečiu tokio sukirpimo asmuo kaip J. Baltušis buvo smarkiai išaukštintas, nes ne tik puikiai atitiko leninistinį kūrėjo tipą, bet ir puikiai įrėmino leninistinėmis nuostatomis. O tą padaryti be talento nebuvo lengva. Sakykime visą sovietmetį aukštinta A. Guzevičiaus kūryba kaip buvo, taip ir liko daugiau ideologiniu kratiniu, nei kažkuo, primenančiu bent vidutinę kūrybą. O be to, kur daugiau rasi tokį kaimo bernelį, kuris ilgą laiką sunkiai dirbęs dėl išgyvenimo, mažai ragavęs mokslų ir matęs pasaulio kažką kurtų, o ne demaskuotų proletariatinį išskirtinumą būdamas eiliniu „pijokėliu” iš eilinio kolūkio? Tokius „unikumus” galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, todėl ir liaupsių, premijų ir kitų paskatinimų J. Baltušiui tikrai užteko.
Nepaisant to, nesuprantu kodėl daugelis garbės piliečio vardo gražinimo J. Baltušiui iniciatorių ir šalininkų bene pagrindiniu šio proceso argumentu laiko rašytojo literatūrino talento paminimą (jei jo nėra), arba kodėl J. Baltušio talentu sureikšminimu dangstomi kiti dalykai.
Politinės J. Baltušio nuostatos yra daugiau nei aiškios. Tiek per pirmąją, tiek per antrąja sovietines okupacijas, tiek ir nepriklausomybės išvakarėse ir po jos J. Baltušis išliko ištikimas okupacinei ir totalitarinei santvarkai bei jos užmačioms. Tai nepalyginamai blogiau nei paprastas prisitaikymas ar kolaboravimas. Nebuvo J. Baltušis ir joks kairiosios idėjos riteris, kurį apgavo sovietinė santvarka, nes tokie riteriai, patyrę pirmosios sovietinės okupacijos beprotybę, antrosios jau nebelaukė ir bėgo iš Lietuvos. Taip, J. Baltušis išgarsėjo ir tapo žinomu kitoje santvarkoje, bet ar jo asmeninis dėkingumas santvarkai atstoja kompensuoja tos santvarkos blogį?
Tad problemą formuluočiau taip: ar gali talentingas rašytojas, turėjęs antivalstybinių užmačių, būti gerbiamas menininkas visuomenėje? Taip, gali, jei ta pati visuomenė sugeba ir nori atriboti jo kūryba ir politinę patirtį. Kaip pavyzdį galime paminėti Norvegijos rašytojo K. Hamsuno atvejį. Šis žmogus švenčiant jo gimimo sukakties jubiliejų buvo pagerbtas kaip genialus autorius, atribojant autorių, bet ne pilietį, nuo jo nacistinės praeities, nors aštrios diskusijos šiuo klausimu Norvegijoje vyko ir tebevyksta.
Taigi siūlyčiau aiškiai atriboti literatūrinius ir pilietinius, valstybinius titulus.
Ar Anykščių Garbės piliečio titulas yra literatūrinis titulas, kurį atgauti pretenduoja J. Baltušis? Ne, šis titulas žymį daug platesnę sąvoką, kurioje J. Baltušiui vietos atsirasti neturėtų.
Bet visgi aš siūlau titulą suteikti, nors ir pakoreguotą, bet teisingą – Juozas Baltušis, sovietinių Anykščių sovietinės garbės pilietis!

Norbertas Černiauskas, Kurkliai-Vilnius