„Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje buvo plėšomi džinsai

Šeštadienį Niūronyse vyko tradicinė, jau 43-ioji kultūros ir žirgų šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ Šventės atidarymas vyko nebe hipodrome, bet prie Arklio muziejaus.
Sveikinimo kalbas sakė rajono meras Sigutis Obelevičius, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bei mokslininkas, inžinierius, Arklio muziejaus įkūrėjo Antano Puodžiuko sūnus Virgaudas Puodžiukas, kuriam teko garbė pakelti šventės vėliavą ir paskelbti atidarymą.

Vėliavą kėlė muziejaus įkūrėjo sūnus

Anykščių kultūros centro režisierius Julius Jakubėnas ir Anykščių kultūros centro direktorės pavaduotoja Vilma Paulauskaitė pristatė šventės dalyvius.
Sveikindamas susirinkusius rajono meras S. Obelevičius sakė: „Džiugu, kad po dvejų metų pertraukos šventė sugrįžta, o ji vienintelė tokia Lietuvoje, nes dėl šiltų žiemų Sartuose žirgų lenktynės beveik nebevyksta“.

Į šventę nebe pirmą kartą atvykęs Žemės ūkio ministras K. Navickas sveikino anykštėnus ir visus susirinkusius su pirmąja šilta vasaros diena ir sakė, kad galbūt neverta liūdėti dėl to, kad arklys tampa retenybe žemės ūkyje: „Tradicijos, kultūros paveldas visada išliks širdyse“.
V. Puodžiukas prisiminė savo tėvą: „Atrodo, dar visai neseniai a.a. tėvelis su profesorium Petru Vasinausku važinėjo po šį Niūronių kaimelį ieškodami vietos muziejui, o mes jau nebeatsimename, kaip Anykščiai galėtų gyventi be Arklio muziejaus“.
Po vėliavos pakėlimo S. Obelevičius pasveikino ir apdovanojo VIII tradicinių kinkinių žygio su žemaitukais Vištytis – Niūronys dalyvius, nepamiršdamas svarbiausių žygio dalyvių – žemaitukų. Jiems įteikė po maišą avižų. Iš trijų žemaitukų kinkinių Anykščius pasiekė du: Vidas Kūlokas ir Rūta Bučinskaitė su brička, traukiama žemaitukų Palšio ir Aiseto, ir Saulius Sinkevičius su žemaituku Aiku.

Galėjo pasigaminti skiedrų stogams dengti

„Bėk bėk, žirgeli!” šventėje pirmą kartą buvo demonstruotos skiedrų gaminimo staklės. Tomis skiedromis lietuviai dengdavo stogus.
Gintas Čekauskas, muziejininkas-tradicinių amatų meistras, stogdengys, šias stakles atrado viename Varėnos kaime, prikėlė jas antram gyvenimui ir nusprendė jas pristatyti šventės dalyviams, kad ne vien tik pasižiūrėtų, bet patys išbandytų jėgas gamindami skiedras.
„Skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose yra paminėti jau apie 1604-uosius, bet jie labiau paplito daug vėliau. Toks stogas tarnauja iki 40 metų“, – sakė G. Čekauskas.
Meistras teigė, kad stakles atsigabeno iš savo namų, Šakių rajono: „Ten esu įkūręs etnografijos muziejų. Savo namuose – taip, esu skiedromis uždengęs vieną stogelį, nors ir minimalistinį. Šiemet esu įsigijęs ir elektra sukamas skiedrų gaminimo stakles. Rankinės skiedrų gaminimo staklės, mano žiniomis, dar eksponuojamos Rumšiškių liaudies muziejuje, o arkliu sukamos – tik čia“.

Žemaitukai plėšė džinsus

Keliautojas, fotografas ir rašytojas Gintaras Kaltenis Arklio muziejaus Striukų sodyboje pristatė naują programą „Kas stipresni: džinsai ar žemaitukai?“ Programos vedėjas Linas Vaitkevičius papasakojo džinsų atsiradimo istoriją: pasirodo, kad garsieji Levi’s Strauss džinsai yra litvako, kilusio iš Žemaitijos, Jokūbo Deividso ir Levo Strauso kūrinys!

Antrą kartą Lietuvoje vyko džinsų plėšymo varžybos žemaitukais. Kam plėšyti džinsus arkliais? L. Vaitkevičius paaiškino, kad garsieji Levi Strauss džinsai Amerikoje anuomet taip buvo reklamuojami, demonstruojant, kokios patvarios šios kelnės yra. Taip ir gimė kompanijos emblema.
Žemaitukai – Palšis ir Aisetas (savininkas Vidas Kūlokas)- džinsus suplėšė antruoju bandymu.
G. Kaltenis yra gyvenęs ir mūsų rajone, Andrioniškyje. Rašytojas parašė knygą šia džinsų plėšymo tradicijos tema bei susisiekė su kompanija „Levi Strauss and Co“, kuri patvirtino atrastus istorinius faktus ir sutiko, kad būtų naudojama jų emblema bei atgaivinta džinsų plėšymo žirgais tradicija.
Šventėje dalyvavo ir buvęs Seimo narys Gintautas Babravičius: jis prieš 12 metų drauge su G. Kalteniu dalyvavo „Žygyje su žemaitukais iki Juodosios jūros“. G. Babravičius prisiminė šunį Alšį, lydėjusį žygio dalyvius iki pat Juodosios jūros: „Jis buvo ypatingas šuo – net ėsti iš mūsų neprašydavo, laukdavo, kol duosim kokį kąsnį. Sakėme, kad Alšis – reinkarnavęsis Lietuvos didikas – šitaip didvyriškai mus lydėjo!“ – prisiminė G. Babravičius.

Pasirodė huasaras

Lankytojų akį patraukė ir Striukų sodyboje savo stovyklą įsikūręs husaras – herbinis karininkas Rolandas Prušinskas, kuris demonstravo, kaip atrodo XVI–XVII amžiaus Lietuvos kavalerijos husarų ginklai, šarvai, kokia buvo jų šventinė apranga, o batai buvę iš kartos į kartą perduodamas šeimos paveldas. Husaras leido išmėginti patiems kalavijo taiklumą ir aštrumą – pirmasis buvo pakviestas S. Obelevičius, kuriam kardu pavyko pusiau padalyti ant virvės pakabintą plastikinį butelį.
Husarai atsirado Vengrijoje XV a. kaip lengvoji kavalerija, o Lietuvoje XVI a. transformavosi į sunkiąją, dar kitaip vadinamą sparnuotaisiais husarais.
Niūronyse svečiavosi ir Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojas iš Biržų krašto Vygantas Indrašius, Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojų asociacijos prezidentas, savo ūkyje Gaižiūnų kaime auginantis per šimtą Lietuvos sunkiųjų veislės arklių ir stambiųjų žemaitukų. Ūkininkas demonstravo žemės arimo, akėjimo ir sėjos darbus su arkliais.

Programą vedė Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Artūras Stimbirys.

Mugėse – rankdarbiai

Šiais metais Niūronyse vyko tik tradicinių amatų, rankdarbių mugės – nebuvo prekiautojų kiniškais niekučiais. Tačiau dėl to mugė netapo skurdesnė – pirkėjų buvo daug, o prekiautojai teigė, kad žmonės negaili atverti piniginių. Iš tiesų, prie įvairių gaminių ar maisto rikiavosi didelės eilės žmonių, o norintys pavalgyti turėjo pasitelkti kantrybę.
Svėdasiškė Asta Medinienė – verpėja, vilnos vėlėja, demonstravo, kaip rateliu verpiami siūlai. „Labai geras nusiraminimo būdas. Tik pyktis ateina, vaiką pasodinai, pyktis išeina!“
Šlepetes ponia Asta nuvelia per penkias valandas, o parduoda už 15-25 eurus.
Viešnios iš Panevėžio – Dalia ir Aušrinė – siūlė įsigyti rankų darbo papuošalų, šiaudinių gaminių. Ponia Aušrinė teigė: „Sodus daug kas daro, o tokius darbus – labai mažai kas. Šiaudus perkam iš ūkininkų – prašom, kad leistų tuos aukštus išsipjauti, iš žemų daryti labai nepatogu, reikia durstyti.“

Vyko žirgų konkūrai

Vyko ir tradiciniai konkūrai, kuriuose savo jėgas išbandė ir poniai bei žemaitukai. Konkūrų nugalėtojus taurėmis bei piniginiais prizais apdovanojo rajono meras S. Obelevičius.
Pirmieji pasirodė raiteliai su poniais. Konkūro Nr.1A/kartelės pirmos vietos nugalėtoja Agilė Paškevičiūtė su žirgu Gracija (Kadagių slėnio žirgynas). Antrąją ir trečiąją vietas iškovojo Niūronių SK Vilartas žirgyno sportininkės su žirgu Flora: antroji vieta atiteko Emai Adomavičiūtei, trečioji – Mortai Vaitkevičiūtei.
Konkūro Nr.1B/iki 30 cm nugalėtojai: pirmoji vieta – Ugnė Inčiūraitė su žirgu Zile (SK Balansas), antroji – Neringa Šarkelytė su žirgu Fumitas (Lazdijų sporto centras), trečioji vieta atiteko Agilei Paškevičiūtei su žirgu Gracija (Kadagių slėnio žirgynas).
Konkūro Nr. 2A/iki 80 cm rungties, kurioje rungėsi žemaitukų veislės žirgai, pirmą vietą iškovojo Dominykas Grumskas su žirgu Kajumi (Malinauskų žirgai). Antroji vieta atiteko Augustei Kuzmickaitei su žirgu Kamena (Pajiesio žirgai), o trečioji – Faustinai Padolskytei su Pumpuru (Malinauskų žirgai).

Konkūro Nr. 2B/iki 80 cm atviros klasės nugalėtojai: pirmoji vieta – Agnė Černiauskaitė su žirgu Heksal (Sk Civinskų žirgai), antroji – Barbora Zamalytė su Fėja ( Malinauskų žirgai), trečiąją vietą laimėjo Kamilė Taraitytė su Turkiu (Lietuvos žirgynas).
Konkūras Nr. 3/iki 100 cm Baltijos žirgų augintojų asociacijos taurės atvirosios klasės nugalėtojai: pirmąją vietą iškovojo Anykščių KKSC auklėtiniai Adrija Braknytė su žirgu Regbiu, antroji vieta atiteko Otilijai Skapaitei su žirgu Firehills Zolu (RS horses), o trečioji – Laimai Konig su Cabinaz (Vilniaus žirgynas).

Mero taurės konkūras

Tradiciškai Anykščių rajono mero taurei laimėti taip pat vyko konkūras Nr.4/iki 100 cm su persirungimu.
Atvirosios klasės nugalėtojai: pirmoji vieta – Airida Vaikšnytė su žirgu Ramziu (LAAA), antrąją vietą laimėjo Gabija Masevičiūtė su žirgu Lyru (Algio žirgai), o trečioji vieta atiteko Vincui Civinskui su žirgu HAPPY HOUR MB Z (SK Civinskų žirgai).
Grojo liaudiška muzikos

Liaudies dainomis džiugino folkloro ansamblis „Valaukis“, tradicinė kapela „Muzikontai iš pa Utenas“, Garliavos TAU moterų ansamblis „Ežiuolė”, Andrioniškio kapela „Pelyša“. Tradicinėmis kanklėmis buvo atliekami bendri kūriniai, muzikavo Svėdasų dainininkai ir muzikantai, Panevėžio miesto kapela „Subėgtinė“. Rokiškio lėlių teatras „ČIZ” pristatė edukacinę programą „Tu gali prakalbinti lėlę” ir net du kartus parodė spektaklį „Gražiausios Šarlio Pero pasakos”.
Vyko Klojimo teatro spektakliai: buvo galima pažiūrėti Skiemonių miestelio teatro komediją – Kazio Binkio „Kai atsarga daro gėdą“ (rež. Gintautas Eimanavičius), Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro poezijos spektaklį „Vėjo mylimoji“ pagal Giedrės Murnikovienės kūrybą (rež. Jonas Buziliauskas), Kavarsko mėgėjų teatro komediją – Žemaitės „Tris mylimas“ (rež. Aušra Blažienė).
Susirinkusieji taip pat galėjo išvysti, kaip gaminamas ir spaudžiamas varškės sūris, susipažinti su žirgų pakinktų siuvimo ypatumais ar pažaisti senovinius žaidimus. Šiais metais nepavyko pademonstruoti arklių kaustymo meno – kalviui į šventę nepavyko atvykti.