Vienų klasių moksleiviai net ir pertraukas leidžia su savo bendraklasiais, kitų – vargiai vieni kitus pažįsta. Mokiniai tokią situaciją įvardija žargonu „susiskaldžiusi klasė“.
Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos – daugiafunkcio centro psichologė Laura Vitkūnaitė sakė: „Jei mokiniai teikia pirmenybę saviems poreikiams ir tikslams, nekreipdami dėmesio į bendrus klasės tikslus ir netgi neatsižvelgia į draugų interesus, klasėje bus „susiskaldymas“.
Problemos blogina klasės
mikroklimatą
„Dažna klasė susiduria su tarpusavio santykių problemomis, kurios turi įvairias formas: patyčios iš atstumtųjų, neigiama lyderystė, susiskaldymas grupėmis, konfliktai, nesusikalbėjimas, netolerancija. Nesprendžiamos problemos blogina klasės mikroklimatą, mažina mokinių motyvaciją mokytis, trukdo susikaupti bei atitraukia dėmesį nuo mokymosi į tarpasmeninių santykių sunkumus“, – apie šią moksleiviams skaudžią problemą kalbėjo psichologė L.Vitkūnaitė.
Šios problemos, psichologės nuomone, yra pačios svarbiausios, jos trukdo klasei tapti vieninga. Jei kiekvienas moksleivis atsižvelgs į tai, yra didelė tikimybė, kad klasės mikroklimatas pagerės. Klasės santykiai priklauso tik nuo pačių moksleivių pastangų tapti draugais.
Klasės auklėtojas turėtų padėti vaikams
Apklausus Kavarsko pagrindinės mokyklos 6 ir 11 klasių auklėtojas ,jų nuomonės išsiskyrė. 6-os klasės auklėtoja teigė, jog jaunesniųjų klasių mokiniams tapti vieningesniais trukdo besibeldžianti paauglystė. Prasidėjus paauglystei, klasėje prasideda prieštaravimai, noras lyderiauti, pasirodyti prieš kitus ar kažkuo išsiskirti iš klasės visumos. Pasibaigus šiam brendimo etapui, vis tiek atsiranda problemų, dėl kurių taip pat sunku būti vieningiems. 11-os klasės auklėtojos nuomone, klasėms būti vieningoms trukdo mokinių gyvenamoji vieta, šeimos socialinė padėtis, bendraklasių pomėgiai ir net auklėtojos „indėlis“ šiai problemai spręsti.
Klasės draugai, kurie gyvena mieste, mano, jog kaime gyvenantys mokiniai yra prastesni už juos, todėl atsiranda patyčios, moksleivių žeminimas. Taip pat patyčių priežastis gali tapti ir šeimos socialinė padėtis. Mokiniai iš pasiturinčios šeimos tyčiojasi iš socialiai remtinos šeimos kilusio moksleivio, nes jis negali nusipirkti išmanaus telefono.
Didelę įtaką daro ir bendraklasių pomėgiai. Jei klasės draugai turės daugiau bendrų pomėgių, tai tarp mokinių atsiras daugiau pokalbių temų ar laisvalaikio leidimo kartu. Šiai problemai spręsti reikalinga ir klasės auklėtojo pagalba. Jos pareiga – „suvienodinti“ mokinius. Ji turi moksleiviams padėti suprasti, jog gyvenamoji vieta, socialinė padėtis nėra mokinius skirianti priežastis.
Trukdo „keisti“ charakteriai
Apklausus mokinius jų atsakymai buvo panašus. Jie teigia, jog klasei būti vieningai trukdo bendraklasių keisti charakteriai ir pomėgių nesutapimas. Jie dažniausiai „kaltina“ bendraklasių charakterį, jų manymu, bendraklasiai yra arogantiški, nemokantys bendrauti ar negalintys rasti bendros pokalbio temos.
Klasėms būti vieningoms trukdo pomėgių nesutapimas.
XXI amžiuje yra ištobulintos bendravimo priemonės: internetas, mobilieji telefonai, bendravimo programėlės… Šiomis dienomis mobiliuosius telefonus turi labai daug mokinių, todėl bendraklasiai gali bendrauti ir po mokyklos ar savaitgaliais. Labai svarbus dalykas, kad bendraklasiai turi leisti daugiau laiko kartu. Pertraukų metu bendrauti gali būti sunku, todėl galima klasės draugams susitikti po pamokų.
Tačiau kyla klausimas, ką veikti? Juk yra ir kavinės ar lankytinos vietos gyvenamojoje aplinkoje, taip pat vyksta daug įvairiausių švenčių bei užsiėmimų. Galima eiti tiesiog visiems kartu pasivaikščioti ir pratęsti pokalbių temas, nepabaigtas mokykloje.
