Bendruomenę „heiteriai“ verčia tobulėti

Irma Smalskienė – anykštėnė, gimusi ir užaugusi šiame mieste, dabar yra Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narė, Liberalų sąjūdžio Anykščių skyriaus pirmininkė, beje, šiemet dalyvavusi Seimo rinkimuose.
Prie Naujų vėjų bendruomenės moteris sako prisijungusi pirmaisiais jos gyvavimo metais ir augusi kartu su ja. Per dešimt bendruomenės gyvavimo metų pasikeitė nemažai narių, jais tapdavo naujakuriai, piešdavę ir tebepiešiantys vietinių anykštėnų portretą – tai uždari, sunkiai priimantys naujus žmones ir nelabai norintys su jais „draugauti“…

Anykštėnai naujakurių akimis

„Tipinis anykštėnas toks ir yra, Pati esu su tuo susidūrusi, tik man buvo paprasčiau, nes pati esu anykštėnė. Daugelis atvykstančių gyventi į Anykščius jaučia tą patį – įsilieti į bendruomenę ir tapti pilnaverčiu anykštėnu yra pakankamai sunku“, – pastebi I. Smalskienė.
Kodėl taip yra, pasak moters, sunku pasakyti. Gyvendama užsienyje pastebėjo, jog nesvarbu, kiek tu bandytum integruotis į vietinių bendruomenę, ką tu bedarytum, tu visada išliksi atvažiavęs užsienietis. Nesvarbu, kokį statusą turėtum, vis tiek liksi prašalaitis. Irmos manymu, tai ne vienų Anykščių problema, tik mažesnėse bendruomenėse tai labiau pastebima.

„Didesnėse bendruomenėse tu paskęsti šurmulyje, ten didžioji dauguma žmonių yra atvažiavusių iš kitų mažesnių miestelių, todėl visi tikriausiai jaučiasi lygiaverčiai. O čia, jeigu tu gimei Anykščiuose, vadinasi viskas tvarkoje – esi anykštėnas. Teko girdėti atvejų, kai keturiasdešimt metų čia gyvenantį žmogų anykštėnai vis dar vadina atvykėliu, „Anykščių žentas / marti“, nepaisant to, kad beveik visą gyvenimą čia pragyveno. Sakau, čia nebūtinai Anykščių fenomenas – bet kuriame mažame miestelyje į tave žiūrės, ir dar per padidinamąjį stiklą“, – pasakoja moteris.

Meniškų sielų šauklys

Neseniai Anykščių naujų vėjų bendruomenė šventė 10 metų.Per tuos metus pasikeitė dalis bendruomenės narių, tačiau juos vienijantis bruožas – meniškumas – išliko.
Anot bendruomenės pirmininkės I. Smalskienės, į Naujų vėjų bendruomenę jungiasi daugiau meninės sielos, gamtą ir tradicijas puoselėjantys žmonės. Tačiau pačioje pradžioje to meniškumo, moters nuomone, tikriausiai buvo daugiau.

„Kai kurie nariai paliko bendruomenę, tačiau mes iki šiol su jais bendraujame, bet pasaulio matymas per meninę prizmę pas juos buvo daugiau išreikštas. Pavyzdžiui, žemės menas. Jį bei visokias instaliacijas labai mėgdavo daryti menotyrininkė dr. Jolanta Zabulytė. Per ją atėjo nemažai meno įdėjų į Anykščius“, – pasakoja anykštėnė.
Taip pat dvejus metus iš eilės, dabartinio Anykščių Tilto gatvės komplekso vietoje iki jo rekonstrukcijos Jorės Visockytės iniciatyva vyko daug menininkų bei lankytojų sutraukdavęs renginys „VisaTa“. Jo metu nenaudojamose patalpose menininkai kūrė šviesos, garsų, vaizdų instaliacijas, o lankytojai, atvykę aplankyti „VisaTos“, papuldavo į patyriminę erdvę.

Pasak I. Smalskienės, bendruomenė auga ne tik narių skaičiumi, bet ir savo darbais, renginiais, iniciatyvomis.
„Turime ir tradicinių renginių. Pavyzdžiui, „Blukio“ deginimo šventę – nuo pat bendruomenės pradžios deginame šią malką / rąstą, paleisdami visas blogybes. Švenčiame lygiadienius, tačiau dabar jie tapo kitokie, nes anksčiau bendradarbiaudavome su anapilin iškeliavusiu architektu, literatu ir kultūros organizatorimi Žilvinu Pranu Smalsku. Šių metų pavasarį pirmą kartą deginome gaidelį, kurį padarė mano vyras, jo sūnus. Gavosi toks šventės atgimimas. Pagal lietuvių liaudies tradicijas rudenį „aukojame“ (deginame) ožį – derlingumo simobolį, o pavasarį gaidelį – pavasario šauklį. Mes stengiamės palaikyti senovines tradicijas, norėtųsi patobulinti renginius, bet čia jau kaip gaunasi. Tokie renginiai suburia žmones, pasišokame, padainuojame, pasibūname kartu“, – mintimis dalijasi bendruomenės pirmininkė.
Dabar Naujų vėjų bendruomenę sudaro apie 30 narių.

„Pusė jų yra nekintantys, o pusė migruoja, ateina – išeina. Man bendruomenė yra visuma, davusi man labai daug, todėl negalėčiau išskirti nei vieno nario. Man visi jie draugai, su kuriais galime bet kada pasiskambinti, paprašyti pagalbos, visada padės, niekada neatsakys. Laikui bėgant, labiausiai bendruomenėje pakito tai, kad dauguma bendruomenės narių sukūrė šeimas, susilaukė vaikų, sukūrė savo verslus, prieš tai tikrai galėdavome daugiau laiko skirti bendruomenės reikalams“, – pasakoja moteris.

Duoklė Anykščių miestui

Pasak I. Smalskienės, ši bendruomenė nuo pat pradžių labai daug veiklų skirdavo ir skiria miestui. Anykščiai visada matydavo Naujų vėjų darbus, bet po pandemijos pačiai bendruomenei reikėjo stiprinti savo ryšį, nes žmonės tapo pasyvesni, vangesni, sunkiau jungėsi į veiklas. Bendrystės atkūrimui padėjo išvažiuojamosios išvykos, pažintys su kitų savivaldybių bendruomenėmis, pavyzdžiui, Klaipėdos, Druskininkų.

Savo dešimties metų sukaktį Anykščių naujų vėjų bendruomenė pažymėjo atiduodama duoklę miestui, surengė orientacines varžybas, į kurias įsitraukė nemažas kiekis žmonių. Vakarą vainikavo grupės „Shower“ koncertas, kurioje groja Vainius Indriūnas, Anykščių meno mokyklos muzikos mokytojas. Bendruomenės santykiai su savivaldybe visada buvo geri, todėl vykdomuose projektuose jaučiamas abipusis palaikymas.

„Per metus bendruomenė paprastai įvykdo du-tris didelius projektus su rėmėjais, bet labai dažnai bendruomenė vykdo veiklas ir be lėšų, tai, pavyzdžiui, žygiai, blusturgiai. Šie renginiai dažniausiai nieko nekainuoja. Kalbant apie atlygį, kartais surenkame labai simbolišką mokestį po kelis eurus, todėl to negalėčiau pavadinti uždarbiu, iš tų pinigų pasidengiame tik minimalias išlaidas, perkant reklaminius plakatus ar simboliškai sumokant didžėjui, kad jis tą vakarą skyrė laiko ir pagrojo renginyje“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Štai liepos mėnėsį vykusioje Anykščių miesto šventėje bendruomenė eksponavo režisieriaus Juliaus Jakubėno triptiką „Mes esame kartu“ – didelio formato trijų paveikslų ekspoziciją, sudėliotą iš anykštėnų nuotraukų, vaizduojančių Ukrainos ir Lietuvos tautų bendrystę.
„Juliaus idėja buvo sukurti šį fotomozaikų triptiką, kaip solidarumo su Ukraina simbolį, išeksponuoti ją vienoje vietoje, o vėliau paveikslus padovanoti ir išsiųsti į Ukrainą, parodant už laisvę kovojantiems ukrainiečiams, jog mes esame kartu su jais, palaikome ir tikime jų pergale“, – pasakoja I. Smalskienė.
„Jis kreipėsi į mus su prašymu padėti iki galo užbaigti šį projektą. Tam reikėjo surasti rėmėjų, nes paveikslų rėmai kainuoja, kaip ir spauda bei siuntimas. Ieškodama jų, užtrukau pusdienį. Radau įmonių, kurios mielai prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Kas priemonėmis, kas nedidelėmis pinigų sumomis – esu labai dėkinga už jų paramą. Kreipiausi ir į menotyrininką, diplomatą, iš Anykščių kilusį Tomą Ivanauską, šiuo metu jis Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele. Papasakojau jam apie mūsų intenciją, ir jis susidomėjo, pažadėjo apsilankyti Anykščiuose, apžiūrėti ekspoziciją ir padėti įgyvendinant idėją. Tad jei projektą darai su gera intencija, manau, visada pavyks įgyvendinti“, – mano moteris.

„Heiteriai“ ir noras tobulėti

Aktyvus dalyvavimas įvairiose veiklose natūraliai pritraukia daug sekėjų, kurie nuolat lankosi bendruomenės renginiuose, tačiau moteris sako neišvengianti ir „heiterių“, kurie kritikuoja organizuojamus blusturgius, Anykščių miesto parke buvusius įrengtus daržus ar kitus Naujų vėjų projektus. I. Smalskienė juokauja, kad ją tikriausiai visą gyvenimą lydės šių projektų etiketės, ačiau tai ne jos asmeniniai, o bendruomeniniai projektai.

„Bendruomenės pirmininkas – tik veidas, atstovas spaudai, už kurio stovi visa bendruomenė. Tad „heiterių“ visada bus, bet visiems gi neįtiksi. Aš jaučiu palaikymą iš artimos aplinkos, tad jų nesureikšminu“, – mąsto veikli moteris. Anykščiai – mažas miestas, tad aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje ar politinėje veikloje čia nepasislėpsi.

„Gal aš dar nesuprantu, kad mane daugelis Anykščiuose pažįsta. Kartą atėjus į paštą, darbuotoja mane pašaukė vardu, tada supratau, kad esu atpažįstama. Aš sau jokių etikečių nesilipdžiau ir nesilipdysiu, nes pirmiausia esu žmogus. Čia visi vieni kitus žino. Tai natūralu“, – šypsodamasi pasakoja Anykščių Naujų vėjų bandruomenės pirmininkė, rajono Tarybos narė ir Liberalų sąjūdžio Anykščių skyriaus pirmininkė I. Smalskienė.