Birželio 28 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje lankėsi iš Amerikos atvykusi šviesaus atminimo prof. Juozo Meškausko dukra mokslininkė Marija Meškauskas su savo dukra Vida Simokaitiene, žentu Edvardu, anūkais Matu ir Viktorija.
Kartu su jais svečiavosi ir Lietuvoje gyvenantys profesoriaus giminaičiai: dukterėčia Jonė Tursienė-Žvirblytė, sūnėnas Juozas Žvirblis su žmona Laima bei anūkais Simonu ir Aleksu.
Profesoriaus dukters Marijos ir jos šeimos narių viešnagės tikslas buvo pamatyti, kaip saugoma ir tvarkoma tėvelio asmeninė biblioteka, kurią Anykščių viešajai bibliotekai ji iš Amerikos persiuntė praėjusių metų spalio mėnesį. Viešnia liko sužavėta ir pasakė, kad jeigu tai matytų jos tėvelis prof. J. Meškauskas, jis būtų labai laimingas.
Šį kartą M. Meškauskas atvežė ir patikėjo bibliotekai saugoti patį svarbiausią profesoriaus apdovanojimą – Šv. Silvestro ordiną, kuriuo 1987 metais J. Meškauską už krikščionišką visuomeninę veiklą apdovanojo Popiežius Jonas Paulius II.
Tautietis paliko svarų indėlį Lietuvos medicinos istorijoje, buvo išskirtinė Lietuvos mokyklos ir medicinos mokslo asmenybė – geras savo profesijos žinovas, medicinos istorijos tyrėjas, pavyzdingas lietuvis, puikus mokytojas, aktyvus spaudos dalyvis, lietuvybės puoselėtojas išeivijoje. Kazys Ambrozaitis apie prof. dr. J. Meškauską rašė: „Yra žmonių, kurie pažįsta žmones tik vienu atžvilgiu, yra žmonių, kurie pažįsta ir žmones ir gyvenimą. J. Meškauskas kaip tik buvo vienas tų, kuris pažino žmones ir juos supantį gyvenimą, todėl priėmė žmogų pilnai – su kūnu ir siela. Jis buvo stiprus savo principuose, todėl ir žmogui pagelbėti jis norėjo visapusiškai“.
J. Meškauskas buvo anykštėnas, laikė save anykštėnu ir juo liko. Nėra žinoma, ar jis išsiuntė sveikinimą anykštėnams miesto 550 metų jubiliejaus proga, bet jo asmeniniame archyve liko toks sveikinimas: „Didžiai gerbiami Anykštėnai! 550 metų yra ilgas laikas. Nedaug miestų tokį amžių turi. Anykščiai ir Anykščių apylinkės yra garsūs savo gamtos grožiu, savo žmonėmis, savo Puntuko akmeniu. Anykštėnai yra garsūs savo vaišingumu ir savo dainomis. Valio Anykščiai ir Anykštėnai! Visada pirmyn su tokiu pat atsparumu ir kietumu, kaip Puntuko akmuo. Anykštėnas Prof. Dr. med. J. Meškauskas“. Prof. J. Meškauskas, gimęs 1906 m. Vajėšių k. (Anykščių r.) mirė sulaukęs 104 metų – 2010 metų spalio 21 dieną Beverli Šorese (Beverly Shores, Indianos valstija, JAV). Palaikai kremuoti, atgabenti į Lietuvą ir palaidoti Debeikių (Anykščių r.) kapinėse.
Prof. J. Meškausko asmeninė biblioteka yra reikšmingas lietuviško rašytinio paveldo, sukaupto išeivijoje, palikimas, todėl yra svarbu jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.