Anykščių centre, prie paminklo Laisvei, 12 valandą tradiciškai buvo iškelta vėliava su juodu kaspinu, kalbas sakė politikai, mokslininkai, giedojo tremtinių choras. Minėjimui „svorio” pridėjo į Anykščius atvykęs Krašto apsaugos ministerijos ministras Juozas Olekas.
Kol nesibaigė mišios bažnyčioje, aikštėje buvo vos apie dvidešimt žmonių. Susirinkusieji net baugiai žvalgėsi, o vienas pagyvenęs žmogus kraipė galvą:”Ale kaip neliko žmonių Anykščiuose, anksčiau per Velykas bažnyčioj atsiklaupt nebuvo kur, o šiemet – vos pusė, o ir tų dauguma iš kaimo suvažiavę, o kur anykštėnai?”,- stebėjosi pagyvenęs vyriškis. Beje, jis kalbėjo, jog eidamas per miestą nepastebėjo, kad ir vėliavų būtų daug.
Bet prieš 12 valandą iš mišių į aikštę atėjo nemažas būrys, tiesa, dauguma sudarė politikai ir garbaus amžiaus anykštėnai. Meras Kęstutis Tubis pasveikino visus su švente ir sakė, jog „turime nuožmiai dirbti, kad tokie įvykiai nepasikartotų”. Krašto apsaugos ministerijos ministras Juozas Olekas kalbėjo, jog tremtis leido susipažinti vieniems su kitais įvairių Lietuvos regionų gyventojams, bet sakė, jog laisvę reikia ginti. Beje, ministras kalbėjo, kad paskelbus apie įvedamus šauktinius, atsiliepė nemažai savanorių.
Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Deportacija į Sibirą 1941 metų birželio 14 dieną trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo pirmoji masinė žmonių deportacija į Sibirą.Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami virs 40 tūkst. įvairų tautybių žmonių, kurių didžiajai daliai nebuvo lemta sugrįžti. Iš viso išvežta iš Lietuvos apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG’o stovyklas.
Plačiau – „Anykštoje”