Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Ar tai visiškas nesiorientavimas Europos reikaluose, ar cinizmo viršūnė? Seimo Europos reikalų komitetas pranešime spaudai viešai išreiškė palaikymą didesnio finansavimo skyrimui į Sostinės regioną, atimant iš likusių Lietuvos regionų dalį jiems priklausančio ES finansavimo.
Vyriausybė pateikė siūlymą EK perskirstyti Sanglaudos paramą iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną ir, anot Seimo narių, tai reiškia, kad Vyriausybė eina „teisinga linkme“.
Ir visgi ką tai reiškia? Kur ta „teisinga linkmė“ veda? Atsakymas vienareikšmis – į regionų nykimą, į emigracijos didėjimą, Lietuvos kaimo ir kartu žemės ūkio sunaikinimą. Šita „teisinga linkmė“ reiškia dabartinės valdžios cinišką požiūrį į Lietuvą už sostinės ribų.
Pirmiausia turiu paaiškinti, kodėl tie du statistiniai regionai atsirado. Kiekviena valstybė narė gauna ES Sanglaudos paramą pagal savo išsivystymo lygį, kuris yra paskaičiuojamas pagal tam tikrus ekonominius ir socialinius rodiklius. Mažiau išsivysčiusios šalys (ar jų regionai) gauna didesnį finansavimą, o labiau išsivysčiusios – mažesnį. Tai yra logiška, nes toks ir yra sanglaudos tikslas – mažinti netolygumus Europos Sąjungoje, kad visur pragyvenimo lygis būtų panašus.
Lietuva jau buvo įvardinta pažengusiu – pereinamojo laikotarpio regionu ir Europos Komisija siūlė ES Sanglaudos paramą po 2020 metų mums sumažinti. Tokia grėsmė kilo todėl, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Viršijus šį lygį, Lietuva kaip vienas regionas būtų laikoma pakankamai turtinga šalimi, kuriai tokios ES paramos nebereikia. Negana to, Lietuva ES finansuojamiems projektams turėtų prisidėti ženkliai didesnę savo dalį, t. y. – mūsų nenaudai keistųsi savo lėšų prisidėjimo ES finansuojamiems projektams proporcijos.
Tačiau realybėje socialinis ir ekonominis netolygumas tarp mūsų šalies regionų yra didžiulis, nedarbo, vidutinio atlyginimo skirtumai, lyginant su sostine – akivaizdūs. Tad radau galimybę Lietuvai ES paramą gauti kaip dviems regionams pagal europinį NUTS 2 klasifikatorių ir su Lietuvos socialiniais partneriais pasiekėme, kad ES institucijos pritartų ES finansinės paramos skirstymui dviems NUTS2 dydžio Lietuvos regionams. Mūsų šalyje NUTS 2 lygmenį atitinka Sostinės regionas (Vilnius ir dalis aplink jį) bei Vidurio ir Vakarų regionas, t. y., – visa likusi Lietuva.
Pagal šį siūlymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio Vakarų regionui finansavimas lieka nesumažėjęs, taip pat turėtų būti skiriamas didesnis ES kofinansavimo procentas – 85 proc. (dėl šių procentų taip pat teko pakovoti, nes EK siūlymas buvo 70 proc.), o tai reiškia, kad paramos gavėjams teks prisidėti mažiau nuosavų lėšų.
Kad šis sprendimas būtų priimtas, atkakliai dirbome daugiau nei penkerius metus. O dabartiniai valdantieji šitą mūsų taip sudėtingai iškovotą pasiekimą ketina sunaikinti. Ir vis dėlto reikia pripažinti, kad šis regionams pražūtingas požiūris, ignoruojantis gyvenimą už Vilniaus, yra ganėtinai nuoseklus.
Daugelis valdančiųjų sprendimų nuo pat kadencijos pradžios tiesiogiai didina socialinę atskirtį tarp regionų bei pajamų nelygybę. Pradedant švietimo reforma, kai jau ne tik kaimuose, bet ir miestuose uždarinėjamos vidurinės mokyklos, o ES investicijas „Tūkstantmečio mokykloms“ planuojama koncentruoti didmiesčiuose, be abejo, daugiausiai Vilniuje. Taip pat prisiminkime regionams skaudų sprendimą, kai Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui Vyriausybė neskyrė nė vieno euro iš ES atsigavimo fondo. Sąmoningai ir nuosekliai pasirinkti politiniai prioritetai jau tikrai ne pirmą kartą signalizuoja apie dešiniųjų cinizmą mūsų šalies regionų atžvilgiu.
Kai dabartiniai valdantieji kalba apie regionų vystymąsi, jie kalba apie vieno vienintelio regiono – Sostinės regiono plėtrą! Finansų ministrė Gintarė Skaistė be jokios sąžinės graužaties į mano klausimą, kodėl ekonomikos gaivinimo priemonių plane nėra numatytos pagalbos priemonės mūsų šalies regionams, atsakė, kad tai tokia „kompensacija“ Sostinės regionui už tai, kad mes su buvusia Vyriausybe išsaugojome maksimalią ES sanglaudos paramą kukliau besiverčiantiems regionams. Ką gi, pasirodo, tos „kompensacijos“ nepakako.
Kaip jau minėjau, ES sanglaudos politika bei finansinė parama yra nukreipta į tolygesnį VISŲ regionų vystymąsi, t. y., kad visuose regionuose, lygiai kaip ir sostinėje, būtų panašus žmonių pragyvenimo lygis, kad visur socialine ir ekonomine prasme būtų vienodai gera gyventi.
Man sunku suprasti, ką galvoja politikai, viešai pranešdami Lietuvos žmonėms, savo pačių rinkėjams, kad regionams skirtas ES investicijas nukreips į Sostinę, kur ir taip pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis (BVP pagal perkamąją galią yra 111 proc. ES vidurkio). O likusiai Lietuvai (pragyvenimo lygis tik 63 proc. ES vidurkio) padalins tai, kas liks po Sostinės.
Akivaizdu, kad sanglaudos parama savo tikslo nepasieks, o atotrūkis tarp sostinės ir regionų toliau augs. Galbūt tą ir norima pasakyti Vilniaus rinkėjams – mes atėmėme iš sunkiau besiverčiančių, nes norime daugiau paspirtukų, elektromobilių, start‘upų, verslumo hub‘ų, greenhouse‘ų labiau pasiturintiems? Štai kokia ta valdančiųjų „teisinga linkmė“.
Užsak. Nr. 1130
