Muzikos mokyklos pedagogas, fortepijono mokytojas, kompozitorius, dainų bei instrumentinių pjesių kūrėjas Bronius Petrokas išleido kompaktinę plokštelę ,,Atmintis“. Tai jau penktasis anykštėno kompozitoriaus muzikinis rinkinys.
Br. Petroko kūrinių atlikėjai – draugai, bičiuliai, šeimos nariai, įvairių vokalinių grupių atstovai.Naujausiame anykštėno kompozitoriaus kompakte sudėtos originalios, jautrios, lyriškos, seniau girdėtos dainos, esama ir visiškai naujų kūrinių. Plokštelės garso režisierius – Stanislovas Aglinskas, dizaino autorius- Julius Jakubėnas, įrašų studija- VŠĮ ,,Prasmingas garsas“. Prieš metus Br. Petrokas surengė autorinį koncertą Anykščių kultūros centre, džiugino neeiliniu reginiu, atlikdamas savo kūrybą Anykščių miesto šventėje ,,Anykščių glėbyje“. Br. Petrokas yra sukūręs instrumentinių pjesių fortepijonui bei smuikui, daugybę dainų. Jo kūriniai įtraukti į menų mokyklų mokymo bei konkursų programas. Jis yra išleidęs įrašų rinkinius: ,,Atrask mane“ , ,,Per visą atmintį“ , kompaktines plokšteles ,,Už tavo svajonę“, ,,Pabūk šalia“. Jis parengė ir išleido fortepijoninių kūrinių rinkinį – mokymo priemonę ,,Skamba mano pianinas“.
Bronius Petrokas kilęs iš garsios ir puikiai ne tik anykštėnams žinomos giminės. Jo motina Emilija Petrokienė (kartu su S. Pakalniene ir J. Marciukiene) atgaivino ir tęsė seserų Kairyčių pradėtą A.Baranausko ,,Anykščių šilelio“ giedojimo tradiciją. Motinos brolis Gediminas Šukys buvo kunigas ir kompozitorius. Visi Emilijos Petrokienės vaikai paveldėjo muzikos ir kūrybos talentą: abu sūnūs ( Nerijus tapo operos režisieriumi ir pedagogu , tuo pačiu keliu pasuko ir Bronius) atsidėjo muzikai, kurią ne tik patys kuria, bet ir jos subtilybių moko įžengiančius į Muziką, o dukra Dijana Petrokaitė yra Anykščių kultūros centro vadovė. Broniaus Petroko talentas, maitinamas giminės kūrybos versmių, gražiai ir itin produktyviai išsiskleidė Anykščių krašte, teikdamas šio krašto žmonėms džiaugsmą ir dvasinę atgaivą.
Bronius Petrokas, anykštėnams gerai pažįstamas muzikos pedagogas ir kūrėjas, į gyvenimą žvelgia kaip į nuostabią likimo dovaną. Ji leidžia prisiliesti prie kasdienybės akimirkose slypinčio grožio stebuklo. Didelis džiaugsmas juo, savyje išgyventu, išnešiotu, pajaustu, dalytis su kitais, pasibelsti į šalia ir toli esančių širdis.Tik tokia kūryba – iš širdies į širdį – sušildo sielą, įprasmina ne tik kuriančiojo, bet ir klausančio, atsiveriančio muzikai buvimą.