Budrių bendruomenės nariai su didele meile ir džiaugsmu pasitiko grįžtančius paukščius

Kovo 17 d. Budrių bendruomenės namuose (Kavarsko sen.) rinkosi gamtą mylintys žmonės – čia vyko kasmetinis renginys apie grįžtančius paukščius. Šventės programa aprėpė daug: įvyko rinkimai, kuriam Lietuvos paukšteliui bendruomenės nariai skirtų ir dovanotų tautinius drabužius, suorganizuotas paukščių balsų atpažinimo konkursas, vyko vaikų ir suaugusiųjų piešinių konkursas „Mano svajonių paukštis“, skambėjo iš žmonių balsų sudarytas „Paukščių balsų choras“.

Parodoje „Mano svajonių inkilas“ sustatyti naujutėlaičiai inkilai tarsi bylojo: taip, Budrių bendruomenės nariai myli paukščius, laukia jų sugrįžtančių. Iš visų inkilų išsiskyrė pats didžiausias, tiesiog daugiabutis, kurį sukalė Budrių bendruomenės pirmininkas Valentinas Gudėnas kartu su netoliese gyvenančiu kaimynu Moniuku. Įdomu bus stebėti, kokios rūšys apsigyvens, kiek bus užimtų „butukų“, ir apskritai ateityje bus konstatuota, ar pasiteisina idėja statyti paukščiams naujutėlaičius, didelius daugiabučius su nuorodomis, kam ir kuriame aukšte apsigyventi.

Iš visų patiekalų išsiskyrė ant drobinio rankšluosčio garbingai laikomas didžiulis pyragas, varške ir aguonomis pagardintas, krosnyje keptas. Pasak V. Gudėno, pyragas keptas pagal L. Didžiulienės receptą. Kas jau kas, o gaspadorius Valentinas vėl sulaukė daug aplodismentų!

Susėdus prie stalų, smagu buvo susiskaičiuoti, kiek į šventę „vyturių“, o kiek „pelėdų“ susirinko, į įvairius klausimus iš ornitologijos atsakyti, verčiant knygos „Paukščiai“ puslapius, teisingai rūšis įvardyti. Dvi bendruomenės narės – Vilma Kernagienė ir Birutė Mikalkevičienė – savo sukurtas eiles apie paukščius skaitė. Aktyviausiems diplomėliai išrašyti ir įteikti.

Na, o labiausiai pradžiugino visus netikėtai susibūręs „Paukščių balsų choras“: Linai Dapkienei diriguojant, pasklido po salę visokiausių paukštelių giesmelės kreks-kreks-kreks, cliv civ civ, terr ter ter ter ti ti ti utir utir utir, čyru-vyru, ku-kū, kle-kle-kle, griciu griciu griciu, sip sip sip, čik-čirik, krrruuuu krrruuuu, kar-kar, čik-čirik, gyvi gyvi gyvi…

Jei dabar A. Baranauskas tarmiškai paklaustų „Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių teip ramu klausytis?“, atsakymas būtų aiškus: sugrįžę, jie neabejotinai pasiliks ir įsikurs čia, naujuose, specialiai jiems su meile sukaltuose namuose, kuriuos ras Šovenių, Jurgėnų ir Budrių kaimuose.