Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė Buitinių vartotojų sąjungos prezidento Antano Miškinio skundą pripažino nepagrįstu. Prezidentas skundė ir „Anykštą”, ir „Panoramą”, ir „Savaitę”, ir www.kaunozurnalistai.lt.
ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS
DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „PANORAMA“ (LRT, 2013-11-16) IR PUBLIKACIJOSE „SAVIVALDYBĖS TVARKĄ SVARSTO LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGA“ (WWW.ANYKSTA.LT, 2013-11-16), „ŽINIASKLAIDA PROVINCIJOJE: GRĮŽTA SENI LAIKAI? (WWW.KAUNOZURNALISTAI.LT, 2013-12-17, „SAVAITĖ“, NR. 48) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2014 m. birželio 16 d. Nr. SPR-
Vilnius
2013 m. lapkričio 25 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Buitinių vartotojų sąjungos prezidento Antano Miškinio (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) ir publikacijose „Savivaldybės tvarką svarsto Lietuvos žurnalistų sąjunga“ (www.anyksta.lt, 2013-11-16), „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai?“ (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-17, „Savaitė“, Nr. 48) paskelbtos informacijos. 2013 m. gruodžio 17 d. Pareiškėjas skundą patikslino. Pareiškėjas skundžiasi dėl interneto portalo www.anyksta.lt vyriausiosios redaktorės Gražinos Šmigelskienės ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (toliau – LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus veiksmų, skleidžiant informaciją visuomenės informavimo priemonėse. Pareiškėjas nurodė, kad LŽS pirmininkas D. Radzevičius palaikydamas G. Šmigelskienę ir netikrindamas jos pateiktos informacijos, ją perteikia visuomenei kaip tiesą ir tokiu būdu tiesiogiai prisideda prie UAB „Anykštos redakcija“ direktorės vyriausiosios redaktorės tikslingai vykdomos žurnalistinės kompanijos, nukreiptos prieš Anykščių rajono savivaldybę. Pareiškėjas prašo įvertinti paskleistą informaciją Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu.
Atlikdamas Pareiškėjo skundo tyrimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, žurnalistų etikos inspektorius paaiškinimų kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos direktorių Audrių Siaurusevičių, UAB „Anykštos redakcija“ direktorę vyriausiąją redaktorę Gražiną Šmigelskienę, interneto portalo www.kaunozurnalistai.lt redaktorių Vidą Mačiulį, žurnalo „Savaitė“ vyriausiąją redaktorę Astą Jelinskienę ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių, prašydamas paaiškinti skundžiamą situaciją ir pateikti savo argumentus.
Lietuvos nacionalinės televizijos naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 16 d. LRT TV naujienų tarnyba paruošė ir 20.30 val. televizijos laidoje „Panorama“ parodė reportažą apie Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos neeilinį posėdį, kuriame aptarta padėtis, susiklosčiusi po teisėsaugos veiksmų Vilniuje prieš žurnalistus. A. Matonio teigimu, posėdyje, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys, kad žurnalistų teisės gali būti pažeidžiamos ir kituose šalies rajonuose, pavyzdžiui – savivaldybėms ribojant informacijos pateikimą. Reportaže buvo kalbinama Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos neeilinio posėdžio dalyvė, laikraščio „Anykšta“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, kuri skundėsi Anykščių rajono savivaldybės administracijos nustatyta bendravimo su žiniasklaida tvarka, apsunkinančia vietos žurnalistų darbą. A. Matonis atkreipė dėmesį, kad minėtas renginys vyko šeštadienį, kai savivaldybės administracija nedirba, o televizijos programų specifika ir temos aktualumas neleido atidėti šio reportažo transliavimo iki naujos darbo savaitės pradžios. A. Matonis pažymėjo, kad laikraštyje „Anykšta“ buvo jau anksčiau paskelbtos publikacijos su panašiais nustatytos tvarkos vertinimais, kurie nebuvo paneigti.
A. Matonis paaiškino, kad LRT TV naujienų tarnybos dėmesys žiniasklaidos teisėms bei žurnalistų darbo sąlygoms, be kitų argumentų, gali būti paaiškintas ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 26 straipsnio nuostata: „Žurnalistų solidarumas yra garbingumo požymis. Gindamiesi nuo neteisėto persekiojimo, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi būti solidarūs ir naudoti visas įmanomas teisėtas bei etiškas priemones“.
LRT TV naujienų tarnybos direktorius A. Matonis pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 19 d. LRT gavo Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus Viliaus Juodelio pasirašytą raštą, kuriame aiškinama, kuri laikraščio „Anykšta“ vyriausiosios redaktorės Gražinos Šmigelskienės informacija, paskleista 2013 m. lapkričio 16 d. LRT TV naujienų tarnybos paruoštame ir 20.30 val. programoje „Panorama“ parodytame reportaže neatitinka tikrovės, nurodomi tokios informacijos neatitikimo tikrovei motyvai. Rašte nebuvo prašoma paneigti laikraščio „Anykšta“ vyriausiosios redaktorės reportaže paskleistą informaciją.
Pasak A. Matonio, sekdami etiškos žurnalistikos standartais ir siekdami atspindėti kuo įvairesnes nuomones, artimiausia proga grįžome prie temos, suteikdami galimybę Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovui išdėstyti savo poziciją dėl bendravimo su žiniasklaida tvarkos. Jo teigimu, 2013 m. lapkričio 20 d. LRT TV naujienų tarnyba paruošė ir 18 val. žiniose „Šiandien“, 20.30 žinių laidoje „Panorama“ ir 22.30 val. „Vakaro žinių“ programoje parodė reportažą apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pasiryžimą ginti regionų žurnalistus ir sprendimą sudaryti specialią komisiją siūlymams dėl atitinkamų teisės aktų pataisų parengti. Šiame reportaže, be kitų, pasisakė ir Anykščių savivaldybės administracijos direktorius V. Juodelis, kuris išdėstė administracijos poziciją dėl bendravimo su žiniasklaida, taip pat ir laikraščio „Anykšta“ redakcija, tvarkos.
Anot A. Matonio, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Juodelis Anykščiuose jį kalbinusią LRT žurnalistę Ziną Paškevičienę patikino, kad Anykščių rajono savivaldybės administraciją visiškai patenkina tokia LRT TV naujienų tarnybos reakcija į jo pastabas dėl 2013 m. lapkričio 16 d. reportažo.
LRT TV naujienų tarnybos direktorius A. Matonis prašo Pareiškėjo skundą dėl laikraščio „Anykšta“ vyriausiosios redaktorės G. Šmigelskienės kalbos televizijos laidoje „Panorama“ atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Anykštos“ redakcija“ direktorė vyriausioji redaktorė G. Šmigelskienė paaiškino, kad jos valdomos bendrovės dalyviai ir (ar) darbuotojai ir kitų žiniasklaidos priemonių (interneto portalo www.anyksta.lt ir žurnalo „Aukštaitiškas formatas“) žurnalistai laikosi nuomonės, kad 2013 m. spalio 16 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-655 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą pažeidžianti informacijos teikimo tvarka ir „Anykštos“ grupės žurnalistams taikomi nenumatyti įstatymuose, pertekliniai informacijos teikimo ribojimai.
G. Šmigelskienė atkreipė dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė <…> gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taip pat nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą, o 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Lietuvos Respublikos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (toliau – LR TGIVSĮĮ) bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis – ne vėliau kaip per savaitę. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „<…> savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis“.
G. Šmigelskienės teigimu, 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-655 patvirtinta oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarka (toliau – Tvarka) neatitinka jos 5 punkte išvardintų principų ir tik dar labiau komplikuoja informacijos pateikimo operatyvumą, išsamumą ir tikslumą. Pasak G. Šmigelskienės, ši tvarka yra perteklinė, kadangi net savivaldybės skyrių vedėjai, seniūnai ir kiti tarnautojai be suderinimo su administracijos direktoriumi negali informacijos teikti nei žodžiu nei raštu. G. Šmigelskienė pažymėjo, kad Tvarkos 11 punkte numatytas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atvykimas į Anykščių rajono savivaldybės administraciją rengti reportažų, filmuoti ir/ar fotografuoti, derinimas su specialistu ar Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi nėra reglamentuotas ir paliktas specialisto kompetencijoje. O nuostata raštu teikiamus klausimus pasirašyti elektroniniu parašu yra absoliučiai netikslinga, perteklinė ir nepagrįstai suvaržanti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus.
G. Šmigelskienė paaiškino, kad informaciją rajono savivaldybė teikia tik raštu, jeigu klausimai įteikiami pasirašyti per savivaldybės ,,vieno langelio“ sistemą, išsiųsti paštu arba pasirašyti elektroniniu parašu. Jos teigimu, paprastu elektroniniu paštu užduoti klausimai lieka neatsakyti, nes savivaldybė juos traktuoja kaip nepasirašytus (kad yra nustatyta tokia tvarka, įrodo ,,Anykštos“ laikraščio žurnalistų A. Lingaičio, D. Goštautaitės, V. Šmigelsko susirašinėjimas su Anykščių rajono savivaldybės atstove ryšiams su visuomene ir su administracijos direktoriumi V. Juodeliu).
G. Šmigelskienė pažymėjo, kad Pareiškėjas sąmoningai klaidina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kadangi jo nurodytos Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos ne dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1-AĮ-655, tačiau dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio 2013 m. sausio 3 d. rašto, kuriuo taip pat buvo nustatyti apribojimai žiniasklaidai, pavyzdžiui, V. Juodelis žurnalistams buvo išaiškinęs, kad klausimus savivaldybei galima pateikti ne dažniau kaip kartą per 5 dienas.
Pasak G. Šmigelskienės, šį Anykščių administracijos direktoriaus V. Juodelio raštą, UAB ,,Anykštos redakcija“ skundė teismui, tačiau teisme savivaldybės atstovai teigė, kad šis administracijos vadovo raštas buvęs tik rekomendacinio pobūdžio. 2013 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. l-77-320/20L3 bylą nutraukė, nusprendęs, kad ,,ginčijamasis aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių“, t. y. teismas Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio 2013 m. sausio 3 d. rašto nelaikė administraciniu aktu, o priskyrė jį epistoliariniam žanrui.
G. Šmigelskienė pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys neturi nieko bendro su Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-655 nustatytais teisės gauti informaciją apribojimais. Jos teigimu, UAB ,,Anykštos redakcija“ laikosi nuomonės, kad rajono savivaldybės taikomi reikalavimai gauti informacijai yra pertekliniai ir didesni, nei numatyta žiniasklaidos darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir dėl to nepagrįstai riboja redakcijos veiklą, galimybę konkuruoti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis dėl informacijos pateikimo greičio ir kokybės. Pasak G. Šmigelskienės, Anykščių rajono savivaldybei reikalaujant redakcija įsigijo du elektroninius parašus, kurių vienas kainuoja 140 litų, kad galėtų kaip įmanoma operatyviau gauti atsakymus iš savivaldybės. Mano, kad šias išlaidas redakcija patyrė be reikalo, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra reikalavimo žurnalistams elektroniniu parašu tvirtinti į valstybės ir/ar savivaldybės įstaigas siunčiamus klausimus. Anot G. Šmigelskienės, kitos, tame tarpe centrinės valstybės institucijos – ministerijos, Sodra, Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos – atsako į žurnalistų klausimus, pateiktus be elektroninio parašo. G. Šmigelskienė paaiškino, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija neapsiriboja reikalavimu teikiamus klausimus pasirašyti elektroniniu parašu. Jeigu nereikia rinkti papildomos informacijos, tai redakcija atsakymus iš savivaldybės gauna tik po 5 darbo valandų, o jei reikia papildomų duomenų – tik po 5 darbo dienų. Be to, G. Šmigelskienės teigimu, savivaldybės administracijos skyrių vadovams uždrausta su žurnalistais bendrauti be specialaus administracijos leidimo, o filmuoti, rengti reportažus ar fotografuoti savivaldybėje galima tik gavus administracijos leidimą.
G. Šmigelskienė paaiškino, kad dėl to, bendrovės valdomos visuomenės informavimo priemonės: laikraštis ,,Anykšta“, naujienų portalas www.anyksta.lt ir žurnalas „Aukštaitiškas formatas“ – negali laiku skaitytojams pateikti informacijos apie rajono valdžios priimtus sprendimus ir veiklą. Jos teigimu, Anykščių rajono savivaldybės administracija informaciją pateikia vėluodami, dažnai nepatikrinę, nes kiekvienos smulkmenos redakcija turi klausti raštu, pasirašyti elektroniniu parašu ir laukti penkias darbo dienas, Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai atsisako teikti informaciją žodžiu ar telefonu (Kavarsko seniūnas A. Gansiniauskas netgi reikalauja savo telefone matyti vaizdą, kai bendrauja su ,,Anykštos“ žurnalistais, o jeigu ,,pagal seną pažinti“ savivaldybės darbuotojai ir kalbasi su žurnalistais, savivaldybės administracija tai traktuoja ne kaip oficialią, o kaip asmeninę nuomonę. G. Šmigelskienės manymu, tokiu būdu teismuose žurnalistai privalėtų įrodinėti valdininkų pateiktos informacijos teisingumą ir jiems nebūtų taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis.
G. Šmigelskienė mano, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos nepaskelbtas karas su redakcija prasidėjo po to, kai laikraštis „Anykšta“ rajono visuomenei 2012 metų balandžio mėnesį parašė apie socialdemokratų kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą Alvydą Žalą Jr., kuris paskelbė viešą pareiškimą, „balinanti KGB mundurą“, jog visi, kas nukentėjo nuo jo tėvo – KGB Anykščių poskyrio viršininko, KGB papulkininkio Alvydo Žalos Sr. – gali kreiptis į jį bei davė ,,Anykštai“ išsamų interviu, kuriame išdėstė, kokia, jo supratimu, pozityvi bei kitaip ekonomiškai ir visuomeniškai naudinga buvo KGB veikla Lietuvos okupacijos metais. A. Žalos Jr. nuomone, ši organizacija nieko blogo nedarė, o tik „prižiūrėdavo gamyklas…kur avarijos kokios vykdavo“.
G. Šmigelskienė paaiškino, kad ,,Anykšta“ žurnalistams nagrinėjant KGB temą, paaiškėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius, socialdemokratas V. Juodelis taip pat susijęs su KGB – jis yra buvęs KGB rezervo kapitonas. Jos teigimu, šis politikas tuometinio Leningrado aukštąją partinę mokyklą baigė Lietuvos Nepriklausomybės metais. Apie V. Juodelį ir būrį kitų KGB rezervistų bei patikimų asmenų ,,Anykštos“ laikraštis parengė ir išspausdino publikacijų ciklą ,,Laba diena, drauge KGB papulkininki! skambina kapitonas Juodelis“.
G. Šmigelskienė nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį laikraštis ,,Anykšta“ (savivaldybės administracijai pakeitus iki tol buvusias konkurso sąlygas) pralaimėjo savivaldybės skelbtą reklamos spausdinimo paslaugų konkursą. Savivaldybės reklama (maždaug už 14 ct už 1 kv. cm spausdina nedideliu tiražu leidžiamas kitas laikraštis). G. Šmigelskienės teigimu, regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje vidutinis 1 kv. cm reklamos ploto įkainis yra apie 1,4 Lt už 1 kv. cm, tačiau viešasis pirkimas nebuvo anuliuotas, nors kito laikraščio pasiūlyta kaina buvo keliolika kartų mažesnė už rinkos vidutinę kainą. Anot G. Šmigelskienės, nors tokiu būdu buvo iškreipiamos ekonominės leidinių konkurencijos sąlygos, Viešųjų pirkimų tarnyba atsisakė nagrinėti skundą, o kreiptis į teismą redakcija neturėjo finansinių resursų.
G. Šmigelskienės manymu, nepavykus ekonominėmis priemonėmis sužlugdyti dažnai kritišką nuomonę apie Anykščių rajono savivaldybės veiklą reiškiančios žiniasklaidos leidinių grupės, Anykščių rajono savivaldybė pradėjo redakciją spausti kitomis priemonėmis – iš vienos pusės, pradėjo nepagrįstai riboti žurnalistams teisę gauti informaciją, iš kitos pusės – visas įmanomas institucijas užpylė savo ir per statytinius rašytais ieškiniais, skundais, reikalavimais paneigti ir pan., kurių kas mėnesi gaunama po kelis – keliolika.
G. Šmigelskienė atkreipė dėmesį, jog ir Anykščių rajono savivaldybės tarybos narių nuomonė dėl informacijos teikimo tvarkos nėra vienalytė. Jos teigimu, beveik pusė rajono Tarybos narių yra pasirašę kreipimąsi į savivaldybės administraciją, kad ši tvarka būtų atšaukta.
Interneto portalo www.kaunozurnalistai.lt redaktorius Vidas Mačiulis paaiškino, kad publikacija „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai?“ (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-17) yra perspausdinta iš žurnalo „Savaitė“. Tai yra nurodyta po publikacijos antrašte, todėl, jo teigimu, išsamius paaiškinimus galėtų pateikti žurnalo „Savaitė“ redakcija. V. Mačiulis pažymėjo, kad interneto svetainė www.kaunozurnalistai.lt rašo tik apie žiniasklaidą ir jos darbuotojus, o redaktorius asmeniškai dalyvauja sprendžiant įvairius spaudos laisvės ir jos atsakomybės klausimus. Redaktorius V. Mačiulis mano, jog Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Žurnalo „Savaitė“ vyriausioji redaktorė Asta Jelinskienė paaiškino, kad skundžiami teiginiai yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus žodžiai, pasakyti interviu metu žurnalo „Savaitė“ žurnalistui Arūnui Marcinkevičiui. Vyriausioji redaktorė A. Jelinskienė nurodė, kad gavusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštą dėl paaiškinimų pateikimo, susisiekė D. Radzevičiumi. Jos teigimu, D. Radzevičius patikino gavęs ne vieną panašaus pobūdžio nusiskundimą ir kaip pavyzdį redakcijai pateikė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos kreipimąsi. Šį kreipimąsi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė kartu su paaiškinimais.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius paaiškino, kad gindamas spaudos ir žodžio laisvę bei kolegų žurnalistų iš laikraščio „Anykšta“ teisę rinkti informaciją Anykščių valdžios institucijose, iki šiol solidariai viešoje erdvėje ir asmeniškai gynė bei palaikė savo kolegas LŽS narius ir žada tai daryti ateityje. D. Radzevičius pažymėjo, kad jį, kaip LŽS pirmininką, įpareigoja tai daryti LŽS įstatai bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kuriame nurodyta, jog žurnalistai privalo būti solidarūs gindami spaudos ir žodžio laisvę. D. Radzevičius nurodė, kad savo darbe ir veikloje iki šiol ir ateityje vadovausis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei tarptautinėmis rekomendacijomis, kurias LŽS gauna iš Tarptautinės žurnalistų federacijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.
Išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, atlikęs tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, paskleidžiant informaciją apie Anykščių rajono savivaldybę.
Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje viešojo juridinio asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis juridinis asmuo yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių sau naudos, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Anykščių rajono savivaldybė ir jos institucijos yra viešieji juridiniai asmenys.
Šiuo atveju būtina nustatyti, ar paskelbiant informaciją apie Anykščių rajono savivaldybės vykdomąją instituciją – Anykščių rajono savivaldybės administraciją, informacija buvo pateikta sąžiningai ir nebuvo peržengtos teisės skleisti informaciją ribos.
Pareiškėjas nurodė, kad televizijos laidos „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) teiginiuose: „Su problemomis rinkdami informaciją iš vietos valdžios jau beveik metus susiduria Anykščių žurnalistai. Laikraščio vyriausioji redaktorė, dabartinę situaciją lygina su Baltarusija. Anykščių rajono savivaldybės administracija, jos direktorius dar metų pradžioje yra išleidęs įsakymą, kuriuo žurnalistams nurodoma informaciją pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per 5 dienas, ir patvirtintą elektroniniu parašu. Anykščių rajono savivaldybėje fotografuoti, filmuoti arba rengti reportažų galima patekti tik tada, kai gauni administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo leidimą.“ paskelbta informacija yra neobjektyvi ir šališka, todėl pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.
Teiginiuose: „Su problemomis rinkdami informaciją iš vietos valdžios jau beveik metus susiduria Anykščių žurnalistai. Laikraščio vyriausioji redaktorė, dabartinę situaciją lygina su Baltarusija.“ paskelbtas subjektyvus situacijos vertinimas. Nuomonei, t. y. asmens subjektyviam faktų ar duomenų vertinimui, požiūriui, mintims, idėjoms, išvadoms ar pastaboms apie žinias, susijusioms su tikrais įvykiais, skirtingai nei žiniai, tiesos kriterijus nėra taikomas. Šiuo atveju paskelbtomis nuomonėmis yra išreikštas nuogąstavimas, kad vietos žurnalistams renkant informaciją iš Anykščių rajono savivaldybės kyla sunkumų, taip pat tokia situacija lyginama su Baltarusija. Šiomis nuomonėmis yra atskleidžiama tam tikra ginčo, nesutarimo situacija, nepritarimas vietos valdžios sprendimams, tačiau jokia neigiama informacija apie Anykščių rajono savivaldybę, kaip viešąjį juridinį asmenį, nėra paskleista. Kiekvienu atveju privalu užtikrinti, kad paskleistos nuomonės viešai būtų reiškiamos ir skelbiamos sąžiningai ir etiškai. Iš skundo tyrimo medžiagos yra aišku, kad UAB „Anykštos redakcija“ nesutiko su 2013 m. spalio 16 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio įsakymu Nr. 1-AĮ-655, kuriuo buvo patvirtintas „Anykščių rajono savivaldybės administracijos oficialios informacijos surinkimo ir teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarkos aprašas“. UAB „Anykštos redakcija“ manymu, šis dokumentas žurnalistams sudaro perteklinius ribojimus renkant informaciją, todėl kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Seimo kontrolierių bei Vyriausybės atstovą. Pažymėtina, kad UAB „Anykštos redakcija“ būdama viešosios informacijos rengėju (skleidėju) ir vykdydama savo misiją – informuoti visuomenę aktualiais ir svarbiais klausimais, turi pagrįstą teisę ne tik kritikuoti Anykščių rajono savivaldybės administracijos priimamus sprendimus, nesutikti su jais, tačiau taip pat informuoti visuomenę bei kompetentingas institucijas apie tai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad konkrečiu atveju Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.
Teiginiuose: Anykščių rajono savivaldybės administracija, jos direktorius dar metų pradžioje yra išleidęs įsakymą, kuriuo žurnalistams nurodoma informaciją pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per 5 dienas, ir patvirtintą elektroniniu parašu. Anykščių rajono savivaldybė fotografuoti, filmuoti arba rengti reportažų galima patekti tik tada, kai gauni administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo leidimą.“ paskelbta informacija gali būti patikrinta objektyviais duomenimis, todėl laikytina paskelbtomis žiniomis, kuriomis pažymima apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo nustatytas savivaldybei užduodamų klausimų periodiškumas, formos reikalavimas ir sąlyga fotografuoti, filmuoti arba rengti reportažus Anykščių rajono savivaldybėje.
2013-01-23 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio rašte Nr. SD-1-23 „Dėl prašymų informacijai gauti teikimo“ nurodyta: „Anykščių rajono savivaldybės administracija UAB „Anykštos redakcija“ žurnalistams suteiks visą turimą informaciją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei Visuomenės informavimo įstatymuose nustatyta tvarka. Prašome ir UAB „Anykštos redakcija“ teikiant prašymus gauti informaciją laikytis šiuose įstatymuose nustatytos tvarkos. Savivaldybės administracija teiks prašomą informaciją raštu, jeigu prašymas, įskaitant ir elektronine formą, bus pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo. Norėdami gauti informaciją laiku, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, prašome nepateikti kelių prašymų gauti informaciją vienu metu.“
Iš visos skundo tyrimo medžiagos yra aišku, kad UAB „Anykštos redakcija“ direktorė vyriausioji redaktorė G. Šmigelskienė, pasakydama teiginį „Anykščių rajono savivaldybės administracija, jos direktorius dar metų pradžioje yra išleidęs įsakymą, kuriuo žurnalistams nurodoma informaciją pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per 5 dienas, ir patvirtintą elektroniniu parašu.“ rėmėsi būtent pirmiau nurodytu Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio raštu. Tačiau šiame rašte nėra suformuluotas G. Šmigelskienės minėtas, paliepimas žurnalistams dėl pateikiamų klausimų periodiškumo, o tik apeliuojant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą informacijos gavimo tvarką ir terminus, prašoma vienu metu nepateikti kelių prašymų gauti informaciją. Be to, dokumentas, kuris skundžiamame teiginyje G. Šmigelskienės vadinamas įsakymu, tiek formos, tiek turinio požiūriu laikytinas informacinio pobūdžio raštu. 2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-580/2013, kurioje konstatavo, kad: „Iš pareiškėjo skundžiamo Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 3 d. rašto Nr. SD-1-23 „Dėl prašymų informacijai gauti teikimo“ turinio matyti, kad šis raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomo elgesio taisyklės, raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas <…>“.
2013 m. vasario 22 d. Anykščių rajono savivaldybės administracija Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikdama atsiliepimą administracinėje byloje Nr. I-177-320-2013 nurodė, kad „Nei rašte, nei laikraščio „Anykšta“ žurnalistams kalbantis su Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Viliumi Juodeliu, nebuvo nustatytas prašymų teikimo periodiškumas. <…> Pareiškėja teigia, kad Anykščių savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis informavo, jog prieš užduodant kitą klausimą reikia laukti penkias dienas, tačiau vertinant interviu kontekstą (laikraščio „Anykšta“ žurnalistas: „Tai periodiškumo nenurodot, per kiek mes turime klausti?“, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis: „Nenurodom…nors kelias dienas, ar penkias dienas ir vėl duokit kitą klausimą.“), akivaizdu, kad tai tebuvo pasvarstymai, o ne konkretaus termino nustatymas“. Taigi yra aišku, kad minėtu raštu žurnalistams nėra nurodoma klausimus pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per 5 dienas, tačiau šis terminas, kaip vienas iš klausimų pateikimo periodiškumo variantų, buvo nurodytas Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio interviu metu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog paskelbta informacija yra iš esmės neteisinga. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pateikta, darytina išvada, kad skundžiamame teiginyje, interpretuojant Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio raštą ir pokalbio su juo kontekstą buvo paskelbta netiksli informacija.
Vertinamoje televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) nagrinėjama tema buvo pratęsta ir kitoje televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-20), kurioje Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriui V. Juodeliui buvo suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė patikslinti G. Šmigelskienės pasakytą teiginį. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Juodelis nurodė: „Netiesa, tokio reikalavimo naujoj tvarkoj nėra. <…> Tokio įsakymo nebuvo tikrai, o buvo išleistas mano prašymas dėl kurio ponia Šmigelskienė kreipėsi į Seimo kontrolierių, kreipėsi į teismą ir visur gavo neigiamą atsakymą, kad mes, Savivaldybė nepažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo“.
Taigi konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), reaguodamas į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio raštą, kuriame buvo nurodyta, jog „Anykšta“ vyriausiosios redaktorės G. Šmigelskienės informacija, paskleista 2013 m. lapkričio 16 d. LRT TV naujienų tarnybos paruoštame ir 20.30 val. programoje „Panorama“ parodytame reportaže neatitinka tikrovės, suteikė galimybę Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriui V. Juodeliui išdėstyti savo poziciją dėl bendravimo su žiniasklaida tvarkos. Be to, reportažas, kuriame pateikiama Anykščių rajono savivaldybės administracijos pozicija 2013 m. lapkričio 20 d. LRT TV buvo parodytas 18 val. žiniose „Šiandien“, 20.30 žinių laidoje „Panorama“ ir 22.30 val. „Vakaro žinių“ programose. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Juodelis, LRT TV naujienų tarnybos reakciją į jo pastabas dėl televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) paskelbtos informacijos, laikė pakankama.
Konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorius tokį viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį laiko sąžiningu ir garbingu, reakciją į Anykščių rajono savivaldybės administracijos pretenziją – adekvačia. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo tikslą informuoti visuomenę apie regiono žurnalistų darbą ir galimus sunkumus renkant informaciją iš vietos valdžios institucijų. Tokiu būdu buvo realizuota teisė viešai kritikuoti viešojo juridinio asmens ir pareigūno veiklą, nesutikti su jo priimtais sprendimais, tačiau laikantis Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kritikuojamam asmeniui buvo suteikta galimybė visuomenei pateikti savo poziciją, patikslinant paskleistą informaciją. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju teisės skleisti informaciją ribos nebuvo peržengtos.
Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai?“ (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-17, „Savaitė“ Nr. 48) paskelbti teiginiai: „Tai pripažįsta ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius“, „Ne geresnė padėtis ir Anykščiuose. Jau beveik metai, kai „Anykštos” laikraščio žurnalistai informacijos iš vietos savivaldybės yra priversti prašyti kaip duonos. Mat Anykščių rajono administracijos direktorius metų pradžioje išleido įsakymą, kuriuo nurodyta žurnalistams informaciją (pvz., klausimus) pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per penkias dienas, be to, būtinai patvirtintą elektroniniu parašu. Anykščių rajono savivaldybę fotografuoti, filmuoti ar rengti prie jos reportažus galima tik tada, kai… gaunamas administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo leidimas. Štai čia vietos savivaldos vadai pasistengė: tokių nesąmonių nebuvo net per visą sovietmetį. Taip, anuomet niekas nerengė reportažų šalia KGB centrinių rūmų ar filialų, tačiau be leidimo filmuoti ar fotografuoti valdančiosios partijos būstinių ar vykdomųjų komitetų niekas nedraudė.“, „Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas teigia, kad gauna žinių apie žurnalistų bei spaudos teisių pažeidimus Tauragėje, Alytuje, Kaune, Druskininkuose…“, „Matyt, spėja D. Radzevičius, neadekvatūs Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai įkvėpė „rimtesniems žygiams“ ir vietos valdžią“ yra neteisingi.
Teiginiuose: „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai?“, „Mokomės iš Baltarusijos?“, „Ne geresnė padėtis ir Anykščiuose. Jau beveik metai, kai „Anykštos“ laikraščio žurnalistai informacijos iš vietos savivaldybės yra priversti prašyti kaip duonos.“, Štai čia vietos savivaldos vadai pasistengė: tokių nesąmonių nebuvo net per visą sovietmetį. Taip, anuomet niekas nerengė reportažų šalia KGB centrinių rūmų ar filialų, tačiau be leidimo filmuoti ar fotografuoti valdančiosios partijos būstinių ar vykdomųjų komitetų niekas nedraudė.“, „Kuo savivaldybės skiriasi nuo vykdomųjų komitetų?“, „Informacija tampa valdininkų preke“, „Matyt, spėja D. Radzevičius, neadekvatūs Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai įkvėpė „rimtesniems žygiams“ ir vietos valdžią“ paskelbtas subjektyvus žiniasklaidos atstovų ir vietos savivaldos bendravimo vertinimas. Pagal įprastinę šių teiginių prasmę ir vartojamas raiškos priemones, šie teiginiai negali būti tapatinami su objektyvios tiesos paskelbimu. Nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) naudojosi savo teise tam tikras detales sutirštinti, padidinti, skelbti hiperbolizuotą informaciją. Tokiu būdu buvo reiškiama kritiška nuomonė apie vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų veiksmus, derinant viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisę gauti ir skleisti informaciją, bendruomenės teisę žinoti bei jų pačių interesus.
Kaip žinia, viešojo juridinio asmens atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens atveju. Konkrečiu atveju tiek vertinamuose teiginiuose, tiek visoje publikacijoje paskelbta informacija yra svarbi ir aktuali visuomenei, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisėtą ir pagrįstą priežastį informuoti visuomenę publikacijoje aptariamu klausimu. Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta nuostata suteikia teisę kiekvienam asmeniui viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienam asmeniui laiduojama teisė reikšti kritišką nuomonę ar požiūrį, skleisti kritišką informaciją apie valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Be to, sprendžiant atsakomybės taikymo viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) klausimą turi būti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos, įvertinant kiekvieno piliečio teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigūno veiklą, iškelti jų darbo trūkumus.
Teiginiuose: „Tai pripažįsta ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius“, „Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas teigia, kad gauna žinių apie žurnalistų bei spaudos teisių pažeidimus Tauragėje, Alytuje, Kaune, Druskininkuose…“ paskelbta informacija gali būti patikrinta objektyviais duomenimis, todėl laikytina paskelbtomis žiniomis apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko poziciją tam tikru klausimu ir jo gaunamą informaciją apie atskiruose miestuose žurnalistų pastebėtus saviraiškos laisvės pažeidimus. Šios žinios yra susiję su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko D. Radzevičiaus einamomis pareigomis ir jų nulemtu publikacijoje aptariamo klausimo problematikos žinojimu. Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo požiūriu pirmiau minėto turinio informacija yra neutrali.
Teiginyje „Mat Anykščių rajono administracijos direktorius metų pradžioje išleido įsakymą, kuriuo nurodyta žurnalistams informaciją (pvz., klausimus) pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per penkias dienas, be to, būtinai patvirtintą elektroniniu parašu.“ paskelbta informacija jau buvo įvertinta, pasisakant dėl televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) paskelbtos informacijos, todėl papildomai neaptartina, tik konstatuotina, kad skundžiamame teiginyje, paskelbiant, jog Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Juodelis išleido įsakymą, kuriuo žurnalistams nurodyta klausimus pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per 5 dienas, buvo paskleista netiksli informacija.
Publikacijos „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai?“ (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-17, „Savaitė“ Nr. 48) pirminis informacijos šaltinis yra žurnalas „Savaitė“. Ši publikacija buvo perspausdinta informacinės visuomenės informavimo priemonėje – www.kaunozurnalistai.lt. Pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai. Todėl šiuo atveju aptartinas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) – UAB „Savaitė“ – atsakomybės klausimas dėl paskleistos netikslios informacijos.
Skundžiamo turinio informacija vertintina visos publikacijos kontekste, atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslą. Publikacijoje paskelbta informacija siekiama informuoti visuomenę apie atskirų rajonų savivaldybių ir žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) santykius, pateikiami ne tik Anykščių, tačiau ir Kupiškio, Raseinių, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse dėl bendravimo su žiniasklaidos atstovais priimamų sprendimų pavyzdžiai, dėl informacijos jiems pateikimo, dėl žiniasklaidos atstovų dalyvavimo posėdžiuose. Taip pat publikacijoje nurodyta Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus pozicija dėl galimų saviraiškos laisvės suvaržymų atskirose savivaldybėse. Pagal savo pobūdį ir prasmę, paskelbta informacija laikytina kritišku savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiklos vertinimu, įžvelgiant grėsmę saviraiškos laisvei. Taigi iš visos publikacijos konteksto yra aišku, kad pagrindinis viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo pateikti visuomenei informaciją apie žiniasklaidos situaciją atskirose savivaldybėse, sunkumus su kuriais susiduriama vykdant savo misiją sąžiningai skleisti viešąją informaciją visuomenei rūpimais klausimais. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas atitiko jo misiją sąžiningai informuoti visuomenę aktualiu klausimu.
Kaip minėta pirmiau, skundžiamame teiginyje „Mat Anykščių rajono administracijos direktorius metų pradžioje išleido įsakymą, kuriuo nurodyta žurnalistams informaciją (pvz., klausimus) pateikti savivaldybei ne dažniau kaip kartą per penkias dienas, be to, būtinai patvirtintą elektroniniu parašu.“ paskelbta informacija yra netiksli, kadangi minėtas penkių dienų klausimų pateikimo periodas, kaip vienas iš galimų periodiškumo variantų, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio buvo nurodytas interviu metu, tačiau nesuformuluotas kaip atskiras nurodymas 2013-01-23 rašte Nr. SD-1-23. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešai skleidžiamos informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principai yra siejami su sąžiningu visuomenės informavimu. Teismų praktikoje pažymima, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus informacijos tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai. Todėl atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslą, viešąjį interesą ir netikslumo pobūdį, darytina išvada, kad paskelbtas netikslumas nėra esminis, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys – sąžiningas, todėl šiuo atveju prioritetas teiktinas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisei skleisti informaciją ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimas nekonstatuotinas.
Publikacijos „Savivaldybės tvarką svarsto Lietuvos žurnalistų sąjunga“ (www.anyksta.lt, 2013-11-16) teiginiuose: „Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė šeštadienį Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Tarybai pasakoja apie precedento šalyje neturintį Anykščių savivaldybės administracijos bandymą pažaboti vietos žiniasklaidą“, „Apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos nustatytą vienašališkai savanaudišką informacijos teikimo žiniasklaidai tvarką posėdyje pakviesta pasisakyti „Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė“, „Siūloma sudaryti specialią komisiją, kuri nagrinėtų tokias diskriminacines situacijas“ paskelbta vertinamojo pobūdžio informacija, atskleidžianti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Juodelio patvirtintą Tvarką. Vartojamais žodžių junginiais „<…> precedento šalyje neturintį Anykščių savivaldybės administracijos bandymą pažaboti vietos žiniasklaidą“, „<…> nustatytą vienašališkai savanaudišką informacijos teikimo žiniasklaidai tvarką <…>“, „<…> nagrinėtų tokias diskriminacines situacijas“ yra realizuota viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisė paryškinti, padidinti tam tikras detales, atkreipti dėmesį į visuomeniškai svarbaus klausimo aptarimą. Vienas iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) profesinės veiklos tikslų yra kelti aktualias visuomenei problemas. Jų svarba gali nusverti tai, kad ne visos faktinių iliustracijų detalės yra tiksliai atitinkančios tikrovę. Norint problemą iškelti ar ją paryškinti tam tikros detalės gali būti padidintos. Dėl keliamų klausimų visuomeninės svarbos ir aktualumo šie netikslumai turi būti toleruojami. Dar labiau skelbiamos informacijos netikslumus ir reiškiamą kritiką ar vertinimus turi pateisinti ir toleruoti asmenys, kurių veikla yra viešojo pobūdžio ir dėl savo padėties šie asmenys yra labiau pastebimi visuomenėje. Juo labiau tais atvejais, kuomet siekiama kritikuoti, nepritarti, iškelti viešųjų asmenų veiklos trūkumus, turinčius reikšmės visai visuomenei. Konkrečiu atveju skundžiamo turinio informacijos, kuria kritikuojamas Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimas, paskleidimas yra pateisinamas viešuoju interesu ir nepažeidžia teisės skleisti informaciją ribų.
Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsniu, 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 15 dalimi, žurnalistų etikos inspektorius
nusprendė:
1.Pripažinti pareiškėjo Buitinių vartotojų sąjungos prezidento Antano Miškinio skundą dėl televizijos laidoje „Panorama“ (LRT, 2013-11-16) ir publikacijose „Savivaldybės tvarką svarsto Lietuvos žurnalistų sąjunga“ (www.anyksta.lt, 2013-11-16), „Žiniasklaida provincijoje: grįžta seni laikai? (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-17, „Savaitė“, Nr. 48) paskelbtos informacijos nepagrįstu.
2.Išsiųsti sprendimą Pareiškėjui, VšĮ Nacionalinio radijo ir televizijos generaliniam direktoriui A. Siaurusevičiui, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui D. Radzevičiui, UAB „Anykštos redakcija“ direktorei vyriausiajai redaktorei G. Šmigelskienei, interneto portalo www.kaunozurnalistai.lt redaktoriui V. Mačiuliui ir UAB „Savaitė“ direktorei A. Jelinskienei.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė
