Kurklių seniūnijos Karališkių kaime bus paženklintos Lietuvos kariuomenės karininko, archeologo profesoriaus Petro Tarasenkos buvusios jo gimtosios sodybos prieigos.
Atminimo ženklo kompoziciją sudarys akmuo su iškaltu tekstu bei meniniu akcentu.
Numatytas atminimo tekstas: „Karališkių kaime, čia buvusioje sodyboje, 1892 m. gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, archeologas, rašytojas Petras Tarasenka”
Atminimo ženklo įrengimas kainuos beveik 6 tūkst.eurų, darbus atliks UAB „Ekspobalta“.
Anykščių A. Baranausko aikštėje iškilo nauja skulptūrinė kompozicija „Žali žydų plaukai“ – dar vienas meninis ženklas iš ciklo „Žydų paveldo...
„Išprašiau bičių nuskraidinti mane į jų pasaulį“, rašo Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientas Nemunas Kėželis.
Liepos mėnesį kviečiame susipažinti su gimnazistų...
Helena Ir Tiek Skiemoniečių puslapyje feisbuke rašo, kad ankstų sekmadienio rytą sulaukė neprašytų svečių.
„Labas rytas Skiemoniečiai . 05. 10val ryte...
Šeštadienį, rugpjūčio 2-ąją apie 7 val. 30 min. Anykščių r., Krepšiagalio k., kelio Anykščiai – Andrioniškis 1,5 kilometre, automobilis „VW...
Petras Tarasenka pagal išlikusius įrašus Karališkių cerkvės knygoje, Petras įgijo Tarasovų pavardę, kuri vėliau virto į Tarasenkos.Mokėsi Alantos pradžios mokykloje ir Anykščiuose. 1912 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1912–1913 m. dirbo mokytoju Alantoje, 1914–1915 m. Tirmūnuose. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose. 1918–1919 m. gyveno ir mokytojavo Pskove, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute, klausė žymaus rusų archeologo A. Spicyno paskaitų.
1919–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1921 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje dislokuotas Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. Pulko karininkas P. Tarasenka su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą.
Turėdamas laisvo laiko vykdavo pasižvalgyti po apylinkes, ieškodamas pamario archeologinių paminklų, apie juos skelbė spaudoje. Daug jo straipsnių 1924–1925 m. publikavo „Klaipėdos žinios“. Straipsniuose „Klaipėdai reikalingas istorijos – archeologijos muziejus“, „Klaipėdos muziejaus draugija“, „Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus“ rašė apie būtinybę įkurti Klaipėdos muziejų. 1924 m. prisidėjo prie Istorijos ir archeologijos muziejaus įkūrimo Klaipėdoje.
1930–1934 m. Valstybės archeologinės komisijos narys. 1933 m. pulkininkas, išleistas į atsargą. Išėjęs į atsargą toliau domėjosi Lietuvos piliakalniais, lankė juos, aprašinėjo, sudarinėjo jų planus. Kartu rašė daug straipsnių, populiarino, skatino saugoti paminklus.
1940–1941 m. Karo muziejaus ekskursijų vadovas, 1941–1944 m. kultūros paminklų apsaugos Archeologijos skyriaus vedėjas, 1944–1946 m. Kauno valstybinio muziejaus direktorius, 1948–1958 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje mokslinis bendradarbis. 1958 m. Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas. Palaidotas Eigulių kapinėse. Taigi ekspertui rašant profaniškus komentarus, reikėtų šiek tiek žinoti Lietuvos istoriją .
Nuo kada P. Tarasenka profesorius? Kur jis profesoriumi darbavosi, gal Alantos pradžios mokykloje? Cha.