„Ne vienam iš mūsų Kavarskas yra vaikystės vieta, čia prabėgo ne vieno jaunystė, o neretam ir visas gyvenimas. Todėl visus ir traukia prie pamėgto Kavarsko šaltinio, kad susitiktų su savo vaikyste ar jaunyste. O sukviečia mus Joninių laužai ir tradicinė poezijos šventė.” Šiais žodžiais prasidėjo kasmet organizuojama poezijos šventė, kuri kaip visada vyksta prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, o savo kūrybą čia skaito, ne tik kavarskiečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų.
„Ne vienam iš mūsų Kavarskas yra vaikystės vieta, čia prabėgo ne vieno jaunystė, o neretam ir visas gyvenimas. Todėl visus ir traukia prie pamėgto Kavarsko šaltinio, kad susitiktų su savo vaikyste ar jaunyste. O sukviečia mus Joninių laužai ir tradicinė poezijos šventė.”
Šiais žodžiais prasidėjo kasmet organizuojama poezijos šventė, kuri kaip visada vyksta prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, o savo kūrybą čia skaito, ne tik kavarskiečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų. Šiais metais po eilėraščio pastoge visus sukvietė viešnios iš Svėdasų, Alma Švelnienė, Onutė Jėckienė ir Aldona Širvinskienė. Savo kūriniais, kaip ir kasmet, džiugino Zita Butkutė, šį kartą dalyvavusi kartu su mama Marija, kuriai eilėraštis, pasirodo, taip pat labai artimas. Šventėje dalyvavo poetė Emilija Lukšytė – Krušinienė, atvykusi net iš Alytaus, taip pat ažuožerietis Vidmantas Plėta. Pirmą kartą savo kūrybą Kavarske skaitė poetas Vidmantas Lietuvninkas. Eilėmis džiugino ir kavarskiečiai Antanas Šleikus, Regina Griciūnienė, Rūta Petrylienė bei Irma Pimpičkaitė.
Šventę papuošė ne tik poetinio žodžio meistrai, bet ir muzikantai; dainas dovanojo jaunoji dinininkė Laura Vėrikaitė bei kavarskiečių vyrų ansamblis, vadovaujamas Stanislovo Svirsko. Kiekvienais metais, rengiant poezijos vakarą, daug triūso ir atkaklumo prireikia Kavarsko bibliotekininkėms Eugenijai Zajankauskaitei, Laimai Klimantavičienei ir Vilmai Kisieliūtei, taip pat scenarijaus autorei Onai Buinevičienei, Kavarsko moterų klubui, kuris rūpinasi šaltinio puošimu, ir daugybei kitų žmonių, noriai prisidedančių prie šios gražios šventės rengimo. Didžiausias atlygis jiems – šypsenos tų, kurie dalyvauja dovanodami savo eiles ir tų, kurie tiesiog klausosi. Svarbiausia, jog ir vienų, ir kitų yra tikrai daug ir kad bent vieną kartą metuose visi jie gali susirinkti į vieną vietą, čia, Kavarske, kur visada yra laukiami.
Irma Pimpičkaitė
