Praėjusiais metais bylose dėl neteisėto praturėjimo pirmos instancijos teismuose išteisinta 10 asmenų, nuteistas tik vienas, teigiama prokuratūros veiklos ataskaitoje.
Joje taip pat nurodoma, kad pernai prokurorai iš viso baigė 32 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau didžioji dalis jų (29) baigėsi nutraukimu, tuo metu teismui perduotos trys bylos. Panaši tendencija buvo ir 2016 metais – nutraukti 33 tyrimai, teismui perduotos penkios bylos.
Teismui pernai perduotose bylose bendra pinigų ar turto, kuria kaltinamieji galimai neteisėtai praturtėjo, vertė sudaro 270 tūkst. eurų (2016 metais – 3,48 mln. eurų).
Pasak ataskaitos, dideliam nutrauktų ikiteisminių tyrimų ir išteisinamųjų nuosprendžių skaičiui įtakos turėjo Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pozicijos.
LAT 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. 15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms. KT pernai taip pat išaiškino, kad negalima traukti baudžiamojon atsakomybėm už turtą, įgytą iki įstatymo priėmimo, tai yra 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Atsakomybę už netesėtą praturtėjimą numatanti Baudžiamojo kodekso nuostata įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva. Ši nuostata numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.
