Charkovietė eilėje prie maisto.
Eldoradas Butrimas Specialiai iš Ukrainos, Charkovas-Lvovas
Šeštadienio „Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Kijevo „Anykštai“ parengtą reportažą. Skelbiame jo ištrauką.
Lvove karo visiškai nesijaučia, čia veikia įvairios parduotuvės, restoranai, o žmonės linksmai šnekučiuojasi lauko kavinėse.
Mat į Lvovą kol kas buvo paleistos tik kelios raketos, ir ne į centrą, o į miesto pakraštyje esančius pramoninius objektus.
Prie linksmai gyvenančio miesto, grįžus iš ištisą parą bombarduojamo Charkovo, priprasti nėra lengva, tad kol kas tebegyvenu karo įspūdžiais.
Juolab perskaičius pritrenkiančią informaciją. Tokią, jog ES nuo agresoriaus besiginančiai Ukrainai išskyrė 1 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu už perkamas iš Rusijos dujas ir naftos produktus bei anglį Maskvai pervedė keliasdešimt kartų daugiau.
Organizacija „Transport & Environment“ suskaičiavo, jog ES šalys Rusijai vien už tiekiamus naftos produktus per dieną sumoka 285 mln JAV dolerių. Išeina, kad ES šalys, kartu ir Lietuva, finansuoja Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą.
Pavyzdžiui, Lietuvos degalinėse yra prekiaujama „Orlen“ įmonės degalais, o ši juos perka iš Rusijos. Tas pats yra su dujomis, anglimi.
Tai, jog ES ir pasaulinių humanitarinių organizacijų tiekiama maisto pagalba Ukrainai nėra pakankama, galima nesunkiai įsitikinti Charkove.
Miesto valdžia kasdien keliasdešimtyje vietų nemokamai dalija maisto paketus, tačiau prie jų stovintys žmonės skundžiasi, kad laukti reikia daugybę valandų, o neretai gauna vien puskepalį duonos arba batoną.
Netoli mano viešbučio esančiame mikrorajone Šaltasis Kalnas eilėje stovėję gyventojai neslėpė nepasitenkinimo. Žmonės skundėsi, jog dėl karo sustojo verslas, ir daugybė jų liko be darbo ir pajamų.
Tie, kas stovėjo eilėje pirmieji, teigė, jog vietą užsiėmė penktą ryte, nors ir žinojo, kad maistas bus dalijamas nuo dešimtos valandos. Vėliau atsistoję esą kai kurių produktų gali nebegauti.
Eilės gale stovėjusios pensininkės skundėsi, jog geresnius produktus išsikovoja jaunesni žmonės, sugebantys alkūnėmis prasiveržti be eilės. Tuo tarpu senesni ir ligoti, išstovėję pusę dienos dažnai turi tenkintis tik duona ar batonu, o mėsos gabaliuko ar kiaušinių, vaisių sulaukia nebent kartą per savaitę.
Neretai esą pasitaiko ir taip, jog visą dieną eilėje prastovėję turi namo kiūtinti be nieko, nes maisto pritrūko arba jo išvis neatvežė.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-04-16). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt
