Dainos tekstas, kurios melodiją sugrojo kunigas Antanas Juška.
Chaim BARGMAN
Praėjusio karo metais Kunigas Antanas Juška (1906 – 1991) buvo Troškūnų klebonas ir vadovavo Troškūnų senelių namams. Tuo pačiu metu senelių namuose sesers (vienuolės) vardu slapstėsi sesuo Teresė. Iš tikrųjų tai buvo Feigė Kaganaitė, besislapstanti nuo nacių. Niekas šito nežinojo ir neturėjo žinoti.
Jauna žydaitė atkreipė dėmesį, kad klebonas Juška, kur tik galėjo, pagelbėdavo jai, lengvino atlikti prižiūrėtojos pareigas. Kas nulėmė tokį klebono elgesį?
Vieną kartą, kai klebonas ir sesuo Teresė buvo dviese didžiojoje senelių namų fojė, klebonas sėdo prie pianino ir užgrojo lietuvių liaudies dainos „Oi, džium džium“ melodiją. Prieš karą ši daina buvo populiari – ją visi žinojo. Dainos žodžiai „dėl ko susukai ne vietoj lizdelį?“ aiškiai parodė besislapstančiajai, kad klebonas Juška žino jos didžiąją paslaptį. Baigęs groti klebonas atsistojo ir, nieko nesakęs, nuėjo į kitas patalpas. Jis ir toliau kaip tik galėdamas padėjo seseriai Teresei.
Baigėsi karas ir Feigė Kaganaitė nusprendė grįžti į pasaulietinį gyvenimą. Šis jos sprendimas nenudžiugino vienuolyno vyresnybės – buvo planuojama, kad sesuo Teresė taps vienuolyno vyresniąja…
Moralinę pagalbą buvusiai vienuolei suteikė klebonas Juška: „Tu nori tapti svietiška, o ne dvasine mamyte – tai ir tapk ja…“ – ramino ją kunigas.
Feigė Kaganaitė tapo Feige Kentriene, išaugino du vaikus ir prieš keletą metų atgulė amžinybės poilsio Kauno Karmėlavos kapinėse.
Ilgas, ne rožėmis klotas gyvenimas laukė ir kunigo Antano Juškos. Jam teko ragauti stalininių lagerių skonį, o gyvenimą baigė būdamas Panevėžio altarista. Palaidotas Panevėžio kunigų kapinėse.
Džiugu, kad ir mūsų krašte buvo bent vienas teisuolis ir kokia nenuplaunama gėda bent pirštu prisidėjusiems prie žudynių.