Dar viena liūdna statistika – dėl kraujotakos ligų Anykščiams teko net „pirmauti“

Higienos institutas pristatė interaktyvią švieslentę „Mirties priežastys Lietuvoje“, kurioje pateikiami duomenys apie 2010–2023 metais mirusius Lietuvos gyventojus ir mirties priežastis.
Pateiktais duomenimis, 2023 metais šalyje mirė mažiausiai gyventojų nuo 2010-ųjų metų. Anykščių rajone 2023 metais mirė 434 žmonės. Tai taip pat mažiausias skaičius nuo 2010-ųjų.
Anykščių rajono gyventojus tiesiog šienauja kraujotakos sistemos ligos. 2022 metais dėl šios priežasties Anykščių rajone santykinai mirė daugiausia žmonių visoje šalyje.
Gyventojus pražudo piktybiniai navikai. O COVID-19, dėl kurios buvo paskelbta pandemija ir taikyti įvairūs ribojimai, net piko metu pražudė „tik“ kas dešimtą rajono gyventoją.

Du trečdaliai mirštančiųjų – dėl vienos priežasties

Nors Anykščių rajone 2023 metais mirė mažiausiai žmonių per 14 metų, bet reikia įvertinti ir tai, kad gyventojų skaičius rajone nuolat mažėja. Daugiausia žmonių Anykščių rajone mirė 2021-aisiais – 593, antri pagal mirtis – 2010-ieji – 576 žmonės. 2020-aisiais mirė 542, 2021-aisiais – 543 rajono gyventojai. Tik 2023-iaisiais ir 2018-aisiais mirė mažiau nei penki šimtai rajono gyventojų (mirė 482).

Daugiau nei pusė anykštėnų 2023-iaisiais mirė nuo kraujotakos sistemos ligų – 55,53 procento (241 žmogus) nuo visų mirusiųjų (iš jų 36,18 procento – išeminės širdies ligos). Tais metais mirusiųjų nuo kraujotakos ligų skaičius mažiausias nuo pat 2010-ųjų. Visais metais dėl šios priežasties mirdavo daugiau nei trys šimtai anykštėnų. O ir pusė mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligų – mažesnis skaičius nei įprasta.

Juodžiausiais metais galima pavadinti 2022-uosius. Dėl kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei du trečdaliai visų mirusiųjų – net 68,32 procento – anykštėnų (371 žmogus). Iš jų net 49,54 procento buvo dėl išeminių širdies ligų.

2021-aisiais, kai mirė daugiausia anykštėnų, dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 59,02 procento (išeminės širdies ligos tarp jų sudarė 38,11 procento). 2020-aisiais kraujotakos sistemos ligos sudarė 65,87 procento nuo visų mirusiųjų.

Pirmaujam, tik tai nedžiugina

2022-aisiais Anykščiuose buvo tokia bloga padėtis, kad mirtingumas dėl kraujotakos ligų tapo aukščiausiu šalyje, skaičiuojant mirtis šimtui tūkstančių gyventojų. Anykščių rajone šis rodiklis buvo 1153 atvejai 100 tūkstančių gyventojų, kai antroje vietoje pagal šį rodiklį buvusiam Švenčionių rajonui teko 1048 santykiniai atvejai. Palyginti, mažiausiai mirčių nuo kraujotakos ligų 2022-aisiais buvo Alytuje – 606 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Tai beveik du kartus mažiau nei Anykščių rajone. Tiesa, miestų savivaldybėse šis liūdnas skaičius tradiciškai geresnis.

Juodasis periodas Anykščiams dėl kraujotakos ligų prasidėjo 2019 metais. Tuomet Anykščiai buvo 5-ti, 2020 metais – 2-ri, 2021 metais – 6-ti, 2022 metais, kaip ir minėta, – 1-mi. Tik 2023 metais pagaliau statistika pasitaisė ir Anykščiai ištrūko iš blogiausiųjų sąrašo (736 atvejai 100 tūkstančių gyventojų).

Nors iki 2019-ųjų Anykščiai nebuvo tarp blogiausių rajonų pagal kraujotakos ligų nulemtą mirtingumą, tačiau skaičiai 100 tūkstančių gyventojų beveik visais metais buvo panašūs kaip ir po 2019-ųjų – per 900 ar 1000 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Peršasi išvada, kad nuo 2019-ųjų tiesiog daugelio rajonų statistika pagerėjo, o Anykščių buvo labai panaši į ankstesnių metų.

Piktybiniai navikai – stabiliai antri

Antroji „rykštė“, žudanti anykštėnus – piktybiniai navikai. Tik vienais vieninteliais 2021-aisiais vėžiniai susirgimai nesiekė bent jau 10 procentų nuo visų mirusiųjų. Tais metais skaičius buvo 9,27 procento (55 mirę). Visais kitais metais tai antroji po kraujotakos sistemos ligų mirties priežastis. Pavyzdžiui, 2023-iaisiais nuo piktybinių navikų mirė 18,66 procento anykštėnų (81 žmogus).

Pagal mirtis nuo piktybinių navikų Anykščių rajonas nei karto nebuvo patekęs tarp blogiausiųjų, daugelyje kitų rajonų padėtis blogesnė arba labai panaši. 2016-aisiais ir 2021-aisiais rajonas buvo trečias šalyje pagal mažiausią skaičių mirčių nuo piktybinių navikų, skaičiuojant 100 tūkstančių gyventojų.

Ne pandemija dažniausiai žudė žmones

COVID-19 skaičiai net iš toli negali lygintis ne tik su kraujotakos sistemos ligų, bet ir piktybinių navikų aukų skaičiumi. Daugiausia anykštėnų nuo pandeminio viruso mirė 2021-aisiais – 10,79 procento nuo visų mirusiųjų (64 žmonės), tai buvo vieninteliai metai, kai COVID-19 buvo antra pagal mirtingumą priežastis rajone. 2020-aisiais mirusiųjų nuo COVID-19 buvo 2,58, 2022-aisiais – 3,68, 2023-iaisiais – 1,38 procento nuo visų mirusiųjų rajone (atitinkamai – 2020-aisiais mirė 14, 2022-aisiais – 20, 2023-iaisiais – 6 anykštėnai). Iš viso per šiuos ketverius metus nuo COVID-19 mirė 104 anykštėnai.

2020-aisiais COVID-19 tarp mirties priežasčių užėmė 5, 2021-aisiais, kaip ir minėta, 2, 2022-aisiais 4, 2023-iaisiais – 7 vietą.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė kaip ir nuo COVID-19

Gana daug anykštėnų gyvybių nusineša virškinimo sistemos ligos. Kiekvienais metais jų skaičius įvairuoja maždaug nuo 3 iki 6 procentų ribose. 2023-iaisiais buvo 4,36 procento, 2022-aisiais – 4,86 procento, 2021-aisiais – 5,56 procento, 2020-aisiais – 5,72 procento nuo visų mirusiųjų rajone. Per ketverius metus nuo virškinimo sistemos ligų mirė 104 anykštėnai, lygiai tiek pat, kiek ir nuo COVID-19.

Panašų skaičių, kaip dėl virškinimo sistemos ligų, Anykščių rajono gyventojų pražudo ir kvėpavimo sistemos ligos. Skaičiai beveik identiški ir dažniausiai įvairuoja tarp 2 ir 5 procentų. Daugiausia dėl šių ligų mirė 2023-iaisias – 4,84 procento anykštėnų.

Tiesa, būna metų, kai dėl kvėpavimo sistemos ligų miršta mažiau nei 2 procentai anykštėnų. Vieni iš tokių metų – 2022-ieji, kai dėl šios priežasties mirė 1,47 procento gyventojų. 2022-ieji buvo metai, kai šis rodiklis buvo mažiausias per visą pateikiamą 14 metų statistiką.

Vieną kitą mirčių procentą sudaro nervų sistemos ligos. Beveik visais metais nervų ligos būna iki 2 procentų mirusiųjų anykštėnų mirties priežastis. Didžiausias procentas nuo mirčių skaičiaus buvo 2023-iaisiais – 3,69 procento.

Statistikoje figūruoja ir išorinių mirties priežasčių rodiklis. Pastaraisiais metais jis dažniausiai būna apie 5 procentus nuo visų mirčių. Šiame rodiklyje galima įžvelgti pagerėjimą, nes prieš dešimt ir daugiau metų jis visada perkopdavo 7 ar net 8 procentus mirčių slenkstį. Jei lygintume skaičius, 2010-aisiais išorinės mirties priežastys įvardytos 51, kai 2023-iaisiais – 22 anykštėnų mirties priežastis.

Visos kitos mirties priežastys paprastai nesiekia ir vieno procento.

Kai kurių mirčių buvo galima išvengti

Dar viena Anykščiams nemaloni statistika yra punktas „Tinkamu gydymu išvengiamų priežasčių“. Deja, bet ir čia Anykščių rajonas ne kartą nemaloniai „sublizgėjo“. Nors nei karto šalyje nebuvome blogiausi, tačiau 2020-aisiais ir 2022-aisiais buvome antri.

Išskyrus 2020-uosius, kai Anykščių rajonas pagal santykinę statistiką 100 tūkstančių gyventojų buvo 6 šalyje, galima konstatuoti, kad anykštėnai nėra linkę prieš save kelti rankos labiau nei kiti šalies gyventojai. Beveik visais metais šis liūdnas rodiklis artimas šalies vidurkiui.

Tačiau kai kurių kaimyninių Anykščiams rajonų statistika šiurpina. Pavyzdžiui, Molėtų rajono gyventojai šalyje santykinai dažniausiai prieš save kėlė ranką net ne vienerius metus. Pirmoji, blogiausia vieta statistikoje jiems teko 2017-aisiais ir 2022-aisiais metais, 2020-aisiais jie buvo antri. 2015-aisiais itin ryškiai šalyje išsiskyrė kiti anykštėnų kaimynai – kupiškėnai.   

Du trečdaliai mirštančiųjų – iš kaimų

Statistika liudija, kad vidutiniškai apie du trečdaliai mirštančiųjų Anykščių rajone gyveno kaime. Panašus skaičius matomas kiekvienais apžvelgiamais metais. Tačiau neatrodo, kad šiuose skaičiuose būtų kokia mistika – tiesiog apie du trečdalius Anykščių rajono gyventojų ir gyvena kaimuose ar miesteliuose.

Kokio amžiaus dažniausiai miršta anykštėnai? 80–90 metų. Tačiau nemažai anykštėnų sulaukia ir daugiau nei 90 metų. Pavyzdžiui, 2023-iaisiais daugiausia mirusiųjų buvo tarp sulaukusiųjų 80-84 amžiaus (78 žmonės), antroje vietoje tarp 90–94 metų (66 žmonės) ir net 17 anykštėnų į kitą pasaulį iškeliavo sulaukę daugiau nei 95-erių.

Ir ankstesnių metų statistika gana panaši. Pavyzdžiui, 2022-aisiais daugiausia mirusiųjų buvo 85–89-erių metų amžiaus grupėje (97 žmonės), 80–84-erių sulaukė 80 žmonių, o daugiau nei 95-erių – 21 žmogus. Beje, daugiau nei 95-erių metų sulaukia kelis kartus daugiau moterų nei vyrų. 2023-iaisiais tokių buvo 14 moterų ir 3 vyrai, o 2022-aisiais – 17 moterų ir 4 vyrai. Ši gyvenimo trukmės tendencija itin išryškėja apie 80-uosius metus, nes nuo šio amžiaus statistikoje vyrų skaičius ima drastiškai mažėti.