Daugiau nei 5 tūkst. žmonių žygiavo LGBTIQ eitynėse Vilniuje

Daugiau nei 5 tūkst. žmonių šeštadienį žygiavo LGBTIQ bendruomenės eitynese Vilniuje, reikalaudami daugiau teisių seksualinėms mažumoms, juos pasitiko kelios dešimtys protestuotojų.

Eitynės ankstyvą popietę prasidėjo nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir per Gedimino prospektą tęsėsi iki Katedros aikštės. Čia vyko susirinkimas, aktyvistai sakė kalbas.

„Vilnius Pride“ eitynėse plevėsavo Europos Sąjungos (ES), Ukrainos, vaivorykštės spalvų vėliavos, dalyviai nešėsi įvairius plakatus, pavyzdžiui, su užrašais „Meilė nesirenka lyties“, „Aš noriu eiti namo ir mylėti tai, ką noriu“ ar „Meilė yra meilė, nesvarbu, kieno ji“.

Žygiuodami dalyviai skandavo „Mes esame visur!“, „Demonstruokimės!“.

Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.

„Džiugu dėl Estijos ir šiek tiek pavydu. Kartais norisi kažkokių mažų pergalių, bet jų nėra ir atrodo, kad LGBTIQ bendruomenė skatinama susitaikyti, eiti į kompromisus, o kai kurie galiausiai lieka su niekuo“, – BNS sakė vienas eitynių organizatorių, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Ajus Jurgaitis.

„Tiesiog laukiame progreso, kurio nėra“, – pridūrė jis.

A. Jurgaitis teigė besitikintis, kad bent Civilinės sąjungos įstatymas greitai bus priimtas, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek tai realu.

„Mūsų reikalas yra sakyti tai, ko mums reiia, reikalauti lygių teisių. Lygios teisės nėra kažkokių didelių diskusijų objektas, tai yra tai, ko kiekvienas žmogus nusipelno“, – kalbėjo aktyvistas.

Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas žurnalistams sakė, kad eitynes nuo bibliotekos pradėjo apie 2 – 3 tūkst. asmenų, tačiau žmonės į eiseną nuolat jungėsi. Katedros aikštę, jo duomenimis, su eisena pasiekė nuo 5 iki 6 tūkst. žmonių.

„Svarbu eiti“

Kaip nurodė organizatoriai, bendruomenė kelia keturis pagrindinius reikalavimus: teisinių ir medicininių sąlygų lyties keitimui sudarymo, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, cenzūruojančių nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimo bei pilnavertės apsaugos nuo diskriminacijos.

Į eitynes susirinkę žmonės apgailestavo dėl lėto Lietuvos progreso užtikrinant seksualinių mažumų teises.

Neformaliojo švietimo srityje dirbantis 26-ių Rokas Keršys sakė labai besidžiaugiantis dėl Estijos sprendimo įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Anot jo, toks sprendimas įrodo, jog LGBTIQ teisių užtikrinimas yra politinės valios, o ne kultūrinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų šalių klausimas.

Pasak eitynių dalyvio, būtent politinės valios Lietuvoje trūksta priimti Civilinės sąjungos įstatymui.

„Būtų valios, rytoj tą būtų galima padaryti. (…) Kiek reikės laiko tą valią užsiauginti, vienas Dievas težino“, – BNS sakė R. Keršys.

24-ių mokytoja Simona Auštanavičiūtė kalbėjo liūdinti, jog „trypčiojame toje pačioje vietoje 30 metų“. Ji teigė besitikinti, jog eitynės padės atkreipti dar didesnį visuomenės dėmesį į bendruomenės problemas.

„Manau, yra svarbu eiti ir sakyti žmonėms, kad mes esame, esame gyvi ir neturime žmogaus teisių“, – BNS teigė lesbietė.

„Vilnius Pride“ su savo vaikais žygiavęs 55-ių teisininkas Arūnas Šidlauskas sakė, kad Lietuva dar nepadarė pakankamai LGBTIQ bendruomenės teisėms užtikrinti.

„Bet lyginant su ankstesniais metais matome, kad gerokai mažiau policijos, gerokai mažiau priešiškai nusiteikusių žmonių. Tai aš manau, kad stipriai tobulėjame šitoje srityje“, – BNS teigė jis.

Eitynėse dalyvavo ir Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas, liberalios Laisvės partijos nariai, įskaitant teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Jis pats priklauso LGBTIQ bendruomenei.

V. Benkunskas BNS sakė, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.

„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.

„Darome viską, kas mūsų jėgose, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas“, – feisbuke rašė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, pati eitynėse nedalyvavusi dėl ligos.

Vyksta kontrprotestas, fiksuojami incidentai

Prieš „Vilnius Pride“ Katedros aikštėje susirinkę keliasdešimt žmonių žadėjo eiti uždažyti vaivorykštės spalvomis nudažytą pėsčiųjų perėją Pylimo gatvėje.

Įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas žurnalistams sakė, kad vaivorykštės spalvos ant gatvės neva kenkia eismo saugumui. Anksčiau darytame vaizdo įraše prie perėjos jis šaipėsi iš LGBTIQ bendruomenės.

Galop nuėjusi iki Pylimo gatvės policijos pareigūnų nuolat stebėta grupė žmonių pėsčiųjų perėjos neuždažė, tačiau grįžo į Katedros aikštę pasitikti „Vilnius Pride“ dalyvių.

Jie rėkė „Gėda!“, „Lietuva!“, nešėsi plakatus „Pyd******* eikit na****“, „STOP vaikų tvirkinimui“ ir panašius.

T. V. Raskevičius, priėjęs prie A. Kandroto, pabučiavo jį į žandą.

Tuo metu nacionalinis transliuotojas LRT skelbia, kad Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių – žmonės vos spėjo pasitraukti ir išvengti susidūrimo.

Dalis žmonių, stebėjusių eitynes iš šono, eitynėmis piktinosi. Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus „Dievas teisia nuodemę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“, pranešė naujienų portalas „15min“. Dar vienas vyras garsiai meldėsi.

Pareigūnai priešį renginį ragino nedalyvauti neteisėtose eitynėse ir nepažeidinėti įstatymų.