Daujočių žmonės mąsto apie ateitį

Vos už ketverto kilometrų į rytus nuo Svėdasų įsikūręs nemažas Daujočių kaimas. Visai šalia kelio Svėdasai – Auleliai dar kolūkiniais laikais įsteigta Daujočių gyvenvietė dabar primena miestelį, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaruoja 160 gyventojų, nors prieš 15 metų jų būta 260, o 1923–aisiais net 411. Kolūkmečiu čia veikė kultūros namai, biblioteka, vaikų darželis, pradinė mokykla, valgykla, tačiau šios įstaigos jau tik mielas prisiminimas.
Apie tai, kokie rūpesčiai slegia daujočiškių pečius, kokia šio kaimo kasdienybė, šnekučiavomės su Daujočių seniūnaitijos seniūnaičiu, vietos bendruomenės pirmininku, individualios įmonės savininku Aleksu Aleksiūnu.

„Kai žmonės neabejingi, reikia
parodyti jiems dėmesį …“

Daujočiuose Aleksiūnų šeima apsigyveno 1989-ųjų pavasarį. Iš Prienų krašto kilęs Aleksas Aleksiūnas kuo puikiausiai prisimena tuos metus. Baigęs tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) ir įsigijęs agronomo specialybę, jis turėjo neblogą darbą Aukštadvario profesinėje technikos mokykloje. Tačiau likimas taip lėmė, kad atsidūrė Svėdasų krašte. Mat po reorganizacijos tuomet atsiskyrė Aulelių ir Daujočių kolūkiai. Naujasis Daujočių kolūkio pirmininkas Povilas Pretkus ieškojo vyriausiojo agronomo, tad Aleksą ir prisikalbino. Jų šeimai buvo skirtas alytnamis, atsirado galimybė laikyti gyvulius, puoselėti pasodybinį sklypą, žmona Elena įsidarbino kultūros namuose, netoliese veikė vaikų darželis ir pradinė mokykla, kas buvo aktualu dvi mažametes mergaites auginantiems Aleksiūnams. Vėliau Aleksui dar teko darbuotis Svėdasų agrarinės reformos tarnyboje. Na, o paskui jis tapo verslininku – įkūrė privačią įmonę – įsteigė savo namuose parduotuvę. Ji čia veikia iki šiol, dar vieną parduotuvę Aleksas atidarė ir Auleliuose. Taip jis įkūrė kelias darbo vietas vietiniams gyventojams. Čia darbuojasi ir Elena Aleksiūnienė, prireikus už prekystalio atsistoja ir pats Aleksas.
Daug kas pasikeitė Daujočiuose pastaraisiais metais, kaip ir Aleksiūnų šeimoje. Jų dukros Živilė ir Asta užbaigė studijas, įsigijo mėgstamas profesijas, turi neblogus darbus, sukūrė šeimas, na, o savo tėvelius dabar jau pradžiugina dviem anūkėmis ir dviem anūkais.
Vaikštinėdamas po Daujočius ir kalbindamas vietinius gyventojus, išgirdau daug palankių atsiliepimų ir apie Aleksiūnus, ir apie jų šeimos verslą. Pasirodo, jų privačioje parduotuvėje galima ne tiktai įsigyti maisto bei kitų būtiniausių prekių, bet ir sumokėti mokesčius. Namuose pasibaigus dujų balionams, juos pasikeisti galima irgi pas Aleksiūnus. Jeigu kas nemoka ar neturi galimybių dujų balioną prisijungti, tokiems į pagalbą atskuba irgi Aleksas. Ne vienas užsuka į privačią parduotuvę tiesiog pasitarti, pabendrauti, aptarti savo rūpesčius, problemas, pasikonsultuoti. Pasitikėdami Aleksu, žmonės jį išrinko seniūnaičiu, dar patikėjo ir bendruomenės pirmininko visuomenines pareigas.
Šių eilučių autoriui A. Aleksiūnas labai gerai atsiliepė apie Daujočių gyventojus, negailėjo jiems pagyrimų. Pasak seniūnaičio, kai jautiesi žmonėms reikalingas, tai ir stengiesi dirbti, parodyti jiems dėmesį. Daujočiuose yra ir problemų. Nedžiugina demografinė padėtis, kai kaimas sensta, kai mažėja gyventojų, jaudina nedarbas, jaunimo emigracija į užsienį, socialinės problemos.

Žmones sutelkė bendri reikalai

Daujočių kaimo bendruomenė buvo įregistruota 2015 m. gegužės 25 d., jos nariais tapo kone visi sodiečiai – net 110. Tačiau bendruomenės užuomazgos atsirado anksčiau, dar prieš oficialų šios nevyriausybinės organizacijos steigimą ir įregistravimą. Žmones sutelkė bendrai veiklai 2014 metais iškilusi opi problema. Tuomet buvo atsiradę kai kurie kitur gyvenantys apsukrūs veikėjai, ketinę visai šalia Daujočių esančiame buvusiame grūdų sandėlyje sandėliuoti ir deginti pavojingas aplinkai medicinines atliekas. Štai tuomet ir sukilo vietiniai žmonės, pradėjo rinkti parašus, rašyti peticijas, priešintis šiai ekologinei „bombai“. Daujočių kaimo gyventojų prašymai uždrausti sandėliuoti ir deginti medicinines atliekas jų teritorijoje pasiekė ne tiktai Anykščių rajono vadovus bei atsakingas institucijas, bet ir šalies gamtosaugininkus, ministerijas, Seimą, Vyriausybę, žiniasklaidą, netgi Respublikos Prezidentę. Juos parėmė ir sostinėje gyvenantys kraštiečiai, Svėdasų bendruomenė. Sodiečių balsas buvo išgirstas, o pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai galėjęs kelti objektas Daujočiuose neatsirado. Kaimo gyventojai susitelkė ir įsteigė bendruomenę, kurios pirmininku išrinko A. Aleksiūną. Susibūrus į bendruomenę, pagal panaudos sutartį jai leista naudotis pastatu, kurio vienoje dalyje dar taip neseniai veikė Svėdasų Juozo Tumo -Vaižganto gimnazijos pradinio ugdymo skyrius, o kita dalis, po kolūkio žlugimo uždarius vaikų darželį, stovėjusi tuščia. Pasak A. Aleksiūno, bendruomenės nariai entuziastingai dalyvavo talkose, kurių metu buvo sutvarkyta pastato teritorija ir vidus, įvestas į namą požeminis elektros kabelis, suremontuotas vandentiekis, tualetas, suvirinta nauja tvora. Tačiau didelį rūpestį kelia nesandarus, remonto seniai reikalaujantis stogas. Todėl visi viltingai laukia rajono savivaldybės paramos ir džiaugiasi, kad reikalai juda į priekį, nes buvo atvažiavę Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistai, kurie stogą apžiūrėjo. Tikėtina, kad ateityje bus išspręsta ir kita Daujočių gyventojus jaudinanti problema – jokio apšvietimo čia nėra, rudens, žiemos vakarais ir ankstyvais rytmečiais „nors į akį durk“. Todėl apie gyvenvietės gatvių apšvietimą žmonės svajojo ne vieną dešimtmetį. Pasak seniūnaičio A. Aleksiūno, savivaldybės rūpesčiu jau pradėti apšvietimo projektavimo darbai. Su dėkingumu jis atsiliepė apie Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį, kitus savivaldybės atsakingus pareigūnus, kuriems rūpi kaimo žmonių problemos. Visuomet sulaukiama nuoširdžios paramos, rūpestingo žvilgsnio, patarimo ir iš Svėdasų seniūnijos seniūno Valentino Neniškio.

Ir džiaugsmo valandą, ir
liūdesio akimirką

Daujočių kaimo bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitis A. Aleksiūnas sako, kad savo darbe vadovaujasi devizu: „Veikiantys gali pralaimėti, o nieko nedarantys – jau pralaimėjo“, todėl, nors ir būdamas labai užimtas, negali ramiai sėdėti sudėjęs rankas. Antai, atvykę prašalaičiai dabar nebeklaidžioja, nesunkiai suranda vieną ar kitą gyventoją, nes labai aiškiai nurodyti gatvių pavadinimai, kiekvieną namą ženklina vienodos formos, vienodo dydžio numeriai. Gatvių lentelėmis pasirūpino seniūnija, tuo tarpu namų numerius turėjo gyventojai įsigyti savo lėšomis. Daujočiškiai čia visiems galėtų būti pavyzdžiu. Seniūnaitis su visais gyventojais surado bendrą kalbą, namų numeriai buvo užsakyti ir pagaminti centralizuotai, dailūs, vienodų išmatavimų. Daugėja ir pavyzdingai tvarkomų sodybų, organizuojami konkursai, gražiausių sodybų šeimininkai sulaukia įvertinimo. Baigiantis metams organizuojami tradiciniai konkursai „Pasipuoškime šventėms“. Suspindi įvairiomis girliandų šviesomis namai, nepritrūksta sodiečiams išmanumo, originalumo. O prie bendruomenės namų visus pradžiugina didžiulė gyva eglė.
Bendruomenės namai jau spėjo tapti traukos centru. Tradiciškai susiburiama prie Joninių laužo, per Užgavėnes, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų progomis, nepamirštama Motinos diena, vaikučius sukviečia prie eglutės
Kalėdų Senelis ir t.t. Pasak A. Aleksiūno, renginiuose prisilaikoma senolių papročių ir tradicijų, taip pat organizuojamos sporto varžybos, konkursai, atrakcionai, pagerbiami 90 metų sukakties sulaukę jubiliatai. 2015-ųjų Kalėdiniame vakarėlyje labai tiko Daujočiuose gyvenančios talentingos dailininkės savamokslės Irinos Gudelienės tapytų paveikslų paroda. Bendruomenės namuose gyventojai gali atšvęsti ir asmenines šventes, jubiliejus. Atsitikus nelaimei, šios patalpos virsta šarvojimo sale…

Su mintimis apie ateitį

Pasak seniūnaičio ir Daujočių kaimo bendruomenės pirmininko A. Aleksiūno, ir toliau reikės tvarkyti bendruomenės namų aplinką. Dar labai norėtųsi atkurti Daujočių rinkiminę apylinkę, kuri neseniai buvo panaikinta ir prijungta prie Aulelių apylinkės. Rinkėjų Daujočių apylinkėje buvo apie 220, tačiau buvo panaikinta ir prijungta prie žymiai mažesnės rinkimų apylinkės, nes čia iškilo klausimas dėl patalpų rinkimams organizuoti trūkumo. Dabar jau tvarkingos, apšildomos patalpos yra, tad rinkimus galima organizuoti ir Daujočiuose. Tuo tarpu pasiekti Aulelius kai kurių vietovių gyventojams gana keblu, tektų keliauti net kone penkiolika kilometrų. Planuojama toliau rinkti Daujočių istoriją, užrašyti senolių prisiminimus, tam pasitelkiant ir vietinius žmones, ir žymesnius kraštiečius. Rusena ir idėja organizuoti konkursą Daujočių vietovės meninio akcento ar simbolio sukūrimui, jo įrengimui kaimo prieigose. Kadangi Daujočiuose gyvena žmonių, puoselėjančių tautinį kulinarinį paveldą, mąstoma ir apie jų paviešinimą, galimybes tuos valgius pateikti visuomenei. Svarstoma ir apie galimybes ateityje suteikti socialines paslaugas ir pagalbą tiems sodiečiams, kuriuos ištiks likimo smūgiai ir kurie liks vieniši, neturės artimųjų paramos.
Kai gerbiamo Alekso paprašiau išvardinti keletą jo, kaip bendruomenės pirmininko, aktyviausių pagalbininkų, šis sakė, kad tokių žmonių būtų ilgiausias sąrašas. Jis pasidžiaugė, kad visi žmonės, į kuriuos tiktai kreipiasi kokios paramos, padeda. Todėl ir dėkoja visam dideliam būriui pagalbininkų, aktyvistų, rėmėjų.